Ilgapirščių taikinyje – kortelių duomenys

Publikuota: 2008 m. gruodžio 2 d. antradienis

 

Kredito kortelės

Kompanija „Symantec“ vienus metus stebėjo nelegaliai vykdomą asmeninių duomenų prekybą internete ir apskaičiavo įvykdytų nusikaltimų apimtis. Ataskaitoje skelbiama, jog nusikaltėliai, kurių specializacija – mokėjimo kortelių duomenų vagystės, yra sukaupę daugiau kaip 5 milijardus JAV dolerių.

Daugiau kaip 31 procentas visų siūlomų neteisėtai pasisavintų prekių sudaro vogti kredito kortelių duomenys. Ne mažiau populiari prekyba konfidencialia banko informacija, kurią sukčiai platina interneto pokalbių svetainėse.

„Symantec“ teigia, jog nusikaltėliai, siekdami pasipelnyti iš banko kortelių vagysčių, dažniausia vagia elektroninių kortelių duomenis (angl. skimming) ir naudoja „slaptažodžių žvejojimo“ (angl. phishing schemes) metodą, kuriuo išviliojama konfidenciali kortelių savininkų informacija.


Pastebėta, jog Europoje ir Artimuosiuose Rytuose išduodamų kreditinių kortelių duomenys parduodami žymiai brangiau nei, pavyzdžiui, JAV, nes pastarosios yra labiau paplitusios.

Atlikusi metus trukusį tyrimą, bendrovė „Symantec“ nustatė, jog nusikaltėliai yra labai gerai organizuoti ir veikia išvien.


Slaptose pokalbių svetainėse, kuriose galima lankytis tik su kvietimais, sukčiai ieško specialistų, galinčių išgauti grynuosius pinigus iš individualių kreditinių kortelių bei finansinių institucijų.


Duomenų „žvejyba“ Lietuvoje

Lietuvoje mokėjimo kortelių duomenų vagys taip pat nesnaudžia. Mūsų šalyje pirmą kartą tokio pobūdžio nusikaltimas buvo įvykdytas prieš dvejus metus Mažeikiuose. Mokėjimo kortelių duomenis mėginta pasisavinti prie bankomato pritvirtinus duomenų nuskaitymo įrangą, kuri kopijavo į bankomatą įkištų kortelių duomenis ir įvedamus PIN kodus.

Praėjusių metų viduryje spaudoje vėl pasirodė keletas pranešimų, jog vos per kelias dienas nuo sukčių nukentėjo dviejų bankų klientai.

Bankai užblokavo per šimtą mokėjimo kortelių po to, kai kilo pagrįstų įtarimų dėl galimai įvykdytų mokėjimo kortelių duomenų vagysčių. Nustatyta, jog sukčiai duomenis pasisavindavo prie bankomato pritvirtinę duomenų nuskaitymo įrangą.

Keletas dešimčių įtarimus sukėlusių pinigų vagysčių iš Lietuvos banko kortelių atvejų užfiksuota Italijoje. Iš Romoje esančio bankomato nusikaltėliai periodiškai pasisavindavo po pusšimtį eurų. Mokėjimo kortelių savininkų patirti nuostoliai sudarė nuo kelių šimtų iki penkių tūkstančių litų.

Šių metų rugsėjo mėnesį dėl mokėjimo kortelių vagysčių ir padirbinėjimo sulaikyti ilgapirščiai iš tolimosios Šri Lankos. Pas juos aptikta per šimtą netikrų kortelių bei įranga jiems gaminti.

Nuo vagysčių saugo vaizdo sistemos

„Penkių kontinentų“ Bankinių technologijų pardavimo vadybininkas Saulius Kancerevyčius teigia, jog Lietuvoje nusikaltėliai dažniausiai prie bankomatų tvirtina duomenų nuskaitymo įrangą ir tokiu būdu vagia konfidencialią informaciją arba, stebėdami bankomatu besinaudojantį asmenį, bando susekti PIN kodą.

 

Bankomatas

Yra pasitaikę atvejų, kai sukčiai sukūrė fiktyvių puslapių, panašių į originalius internetinės bankininkystės tinklalapius, ir banko vardu siuntė elektroninius laiškus, kuriuose mokėjimo kortelių savininkų prašydavo patvirtinti kortelių duomenis.

„Sukčiai mėgina išgryninti pinigus iš kitose šalyse išduotų kreditinių kortelių, tačiau tokie nusikaltimai paprastai greitai išaiškinami dėl bankomatuose įdiegtų vaizdo apsaugos sistemų, – teigia S. Kancerevyčius. – Lietuviai kur kas dažniau nukenčia pasinaudoję kortelėmis užsienio šalyse“.

„Penkių kontinentų“ Bankinių technologijų specialisto teigimu, norėdami apsisaugoti nuo galimo duomenų praradimo, naudojantis internetinės bankininkystės paslaugomis, PIN kodą ir kitus konfidencialius duomenis saugokite paslaptyje, nes bankai nereikalauja patvirtinti PIN kodo ir nenaudoja jo jokioms internetinėms paslaugoms. Atkreipkite dėmesį ir į banko tinklalapio struktūrą – paprastai ji nesikeičia.

Norėdami išsiimti grynųjų pinigų ar atlikti kitą operaciją, stenkitės naudotis bankomatu, esančiu gerai apšviestoje ir vaizdo kamerų stebimoje viešoje vietoje. Atkreipkite dėmesį į tai, kaip bankomatas atrodo, ar nėra neįprastų, keistai atrodančių priedų. Operacijas atlikite greitai, atidžiai stebėkite šalia jūsų esančius žmones. Įvesdami PIN kodą, klaviatūrą pridenkite ranka. Neleiskite pašaliniams asmenims suvesti jūsų kortelės duomenų. Išsiėmę grynųjų pinigų, juos perskaičiuokite ne iš karto. Jei bankomatas kortelės negrąžina, nedelsdami praneškite atsakingoms institucijoms. Reguliariai tikrinkite sąskaitą.

Šaltinis: Penki.lt, Symantec.com 
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis skaičius ženkliai auga

Tyrimų bendrovės RBR duomenimis, 2015 m. atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis skaičius pasaulyje išaugo 15 proc. ir pasiekė 270 mlrd. skaityti »

Japonai nori vietoj banko kortelių atsiskaitymams naudoti veidų skenavimo sistemą

Japonų finansinė grupė „Sumitomo Mitsui Financial Group“ paskelbė, kad aktyviai analizuoja galimybę įdiegti veidų skenavimo sistemą atsiskaitymams vietoj bankinių kortelių. skaityti »

Anglijoje sparčiai daugėja mokėjimo kortelių

Didžiojoje Britanijoje naudojamų debetinių kortelių skaičius pusantro karto didesnis už šalies gyventojų skaičių. skaityti »

Prekybininkai turi galimybę pagerinti mokėjimo kortelių priėmimo sąlygas

Šalies prekybos ir paslaugų įmonių atstovai supažindinti su naujomis galimybėmis, kurių atsirado dėl palankesnės teisinės aplinkos. Susitikimo pateikta informacija ir apie bekontaktes mokėjimo korteles, kurios mūsų rinkoje atsiras dar šiais metais. skaityti »

Kinai turi po 4 mokėjimo korteles

Nacionalinio Kinijos banko duomenimis, iš viso Kinijoje naudojama 5,65 mlrd. kreditinių ir debetinių kortelių. skaityti »

Mokėjimo kortelių skaičius pasaulyje išaugo

Per 2015 m. pasaulyje mokėjimo kortelių skaičius išaugo 716,3 mln., o jomis atliktų operacijų – 18 proc. skaityti »

SEB: trečdalis atsiskaitymų kortele tenka 25-34 metų gyventojams

Pernai mokėjimo kortelėmis už pirkinius dažniau atsiskaitė gyventojai visose Baltijos šalyse. SEB banko duomenys rodo, kad dažniausiai korteles naudoja 25–34 metų gyventojai. skaityti »

Britai mėgsta atsiskaityti senais būdais

Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas parodė, kad jaunimas nelinkęs atsisakyti grynųjų pinigų, kaip buvo manoma iki šiol. skaityti »

Europos festivaliuose populiarėja mokėjimo kortelės

„Festipay“ prognozuoja, kad 2016 m. negrynųjų pinigų operacijų skaičius festivaliuose pasieks 7 mln., t. y. keturgubai daugiau nei pernai. skaityti »

Kinijoje banko kortelių 5 kartus daugiau nei gyventojų

Kinijos IT įmonės „Emperor“ viceprezidentas Zheng Song pranešė, kad 2015 metais šalyje buvo 5,4 mlrd. bankinių kortelių. skaityti »