Šiuo metu visame pasaulyje „VISA international“ įgyvendina magnetinių kortelių keitimo mikroprocesorinėmis projektą. Mikroprocesorinės kortelės daug kokybiškesnės, o jose duomenys saugomi daug patikimiau, nei magnetinėse. Mikroprocesorinių kortelių diegimas Lietuvoje Dar 2001 metų rudenį „VISA international“ pasirinko 11-ka pasaulio bendrovių, kurios padėtų įgyvendinti šį keitimo procesą. Tarp 11-kos atrinktų bendrovių ir Lietuvos bankinių technologijų bendrovė „Penkių kontinentų bankinės technologijos“. Bendrovei suteiktas „VISA CEMEA“ partnerės vardas, vadinasi, jai pavesta įgyvendinti kortelių keitimo procesą centrinėje ir rytų Europoje, Viduriniuose rytuose ir Afrikoje (CEMEA – Central and Eastern Europe, Middle East and Africa). Magnetinės kortelės mikroprocesorinėmis Lietuvoje turi būti pakeistos iki 2005 metų, o jei Lietuva iki to laiko įstos į Europos Sąjungą – iki 2004 metų. Iki 2005 metų naudojamų mikroprocesorinių kortelių skaičius turėtų viršyti Lietuvos gyventojų skaičių. Mikroprocesorinės kortelės gali būti naudojamos anaiptol ne vien kaip banko kortelės, jos gali atlikti daugybę funkcijų, pvz., ta pati kortelė gali būti panaudota kaip mobiliojo telefono kortelė, asmens identifikacijos priemonė su informacija apie asmens tapatybę, sveikatos draudimą ir pan. Šalia mikroprocesorinių kortelių proceso Lietuvoje įgyvendinamas dar vienas – mūsų popieriniai pasai keičiami identifikacijos kortelėmis (projektas turi būti įgyvendintas iki 2008 metų). Deja, šios kortelės gaminamos be mikroprocesoriaus, vadinasi jos negalės būti daugiafunkcinės. Taigi abejotina, kad mikroprocesorinės kortelės Lietuvoje greitai taptų daugiafunkcinėmis. Bendrovė „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ turi filialus Latvijoje – „Penki kontinentai Riga“ ir Azerbaidžane – „Penki kontinentai Baku“. Ta proga pažvelkime, kokie procesai vyksta Azerbaidžane. Mikroprocesorinių kortelių diegimas Azerbaidžane Konsorciumas „Tarptautinis Azerbaidžano bankas ir partneriai“ nuo kovo mėnesio pradeda įgyvendinti mikroprocesorinių kortelių įdiegimo projektą. Kovo pradžioje Tarptautiniame Azerbaidžano banke vyko konferencija, kurioje tarptautinės mokėjimo sistemos „VISA International“ specialistai ir partneriai pristatė susirinkusiesiems mokėjimo kortelių su mikroprocesoriais funkcijas ir perspektyvas. Konferenciją surengė Tarptautinis Azerbaidžano bankas ir kompanija „Azerikard“. Konferencijoje dalyvavo Azerbaidžano komercinių bankų, valstybinių įstaigų atstovai. Projekto tikslas – išduoti korteles eiliniams piliečiams – visų pirma, Baku, po to ir kituose Azerbaidžano miestuose. Numatoma, kad pirmieji tokias korteles Azerbaidžane gaus pensininkai ir kiti asmenys, gaunantys pašalpas. Šiuo metu Tarptautinis Azerbaidžano bankas veda derybas su Socialinės apsaugos valstybiniu fondu. Visų pirma, kortelių turėtojai galės jomis susimokėti už komunalines paslaugas, išsiimti grynuosius pinigus ir kt. Ateityje numatoma, kad kortelių turėtojai galės naudotis ir visomis kitomis įmanomomis kortelių funkcijomis. Valstybei šis projektas naudingas, nes leis sutaupyti klientų, išsiimančių grynuosius pinigus, aptarnavimo išlaidas; sustiprins pinigų judėjimo kontrolę (tikimasi, kad taip bus užkertamas kelias ir šešėlinei apyvartai). Bankai taip pat išloš, visų pirma, dėl padidėjusios finansinės bazės (žinoma, atsižvelgiant į dideles išlaidas, projektas atsiperka tik po kelių metų). Tačiau įgyvendinant projektą susiduriama su problemomis, kurių negali išspręsti vien bankai ir procesingo kompanijos. Projekto sėkmė daug priklauso nuo valdžios pagalbos. Visų pirma, reikia sudominti komunalines tarnybas. Po to – išspręsti visuomenės priešiškumo naujovėms problemą. Konferencijos metu buvo pateikta statistinių duomenų apie kortelių turėtojus. Pirmus du mėnesius dauguma kortelių turėtojų išsiima pinigus iš kortelės, vos į ją pervedamas atlyginimas. Vėliau turėtojas sąskaitoje palieka apie 15-20 % pinigų, o po pusmečio – kas mėnesį palieka apie 50 % pinigų. Ši statistika pateikta, atsižvelgiant į Maskvos ir kitų šalių, kuriose įgyvendinamas analogiškas projektas, tyrimų rezultatus. Deja, abejotina, kad Azerbaidžane įgyvendinant šį projektą, galėtų būti sulaukta tokių pačių rezultatų. Vien jau dėl to, kad numatomų kortelių turėtojų pensijos mažos, tad pinigai sąskaitoje šiaip ar taip ilgai neužsilaikys. Konferencijoje „VISA“ atstovai papasakojo apie mikroprocesorinių kortelių diegimą kitose šalyse. Tarptautinė patirtis rodo, kad kortelių įdiegimo sėkmė priklauso nuo valstybinių įstaigų, bankinių sistemų ir verslo įmonių. Be to, norint sėkmingai diegti korteles Azerbaidžane, visų pirma, reikia, kad kiekvienas „Azerikadr“ aptarnaujamas bankas turėtų kortelėms pritaikytą įrangą. O tai – papildomos išlaidos. Be to, norint įgyvendinti projektą, reikia išplėsti mikroprocesorinių kortelių nuskaitymo įrenginių tinklą. Šiuo metu šalyje 8 milijonams gyventojų tenka 450 aptarnavimo taškų, o to tikrai per maža. Visi minėti faktai gerokai stabdo mikroprocesorinių kortelių diegimą, tačiau surengta konferencija rodo, kad bent jau siekiama veikti šia linkme. Lietuvos bankinių technologijų bendrovės parodoje Rygoje Balandžio 2–5 dienomis Rygoje rengiama tarptautinė informacinių technologijų, telekomunikacijų ir biuro įrangos paroda „Baltic IT&T 2003“. Šiemetinėje parodoje jungtinį stendą turės Lietuvos bankinių technologijų įmonės „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ ir „Universalios valdymo sistemos“. Abi bendrovės platina skirtingos paskirties „Wincor Nixdorf“ bankinę įrangą, o šių metų vasario pabaigoje įsteigė bendrą įmonę „Kriptonika“, kuri rūpinsis būtent magnetinių kortelių keitimu mikroprocesorinėmis, pritaikytomis EMV („Europay“, „Mastercard“ ir „Visa“) standartui. Parodoje bendrovės pristatys savo sukurtą specializuotą bankinę įrangą, diegiamą į bankomatus ir bankines sistemas, taip pat priemones, reikiamas pereiti prie naujų banko kortelių standartų.