Vasario 21 d. Vilniuje, Elektroninėje miesto informacijos tarnyboje, Pamėnkalnio g. 2, įvyko tarptautinė EMV konferencija bankininkams tema „Perėjimo nuo magnetinių prie mikroprocesorinių kortelių Rytų Europoje proceso apžvalga ir aktualijos“.
Vasario 21 d. Vilniuje, Elektroninėje miesto informacijos tarnyboje (Pamėnkalnio g. 2), įvyko tarptautinė EMV konferencija bankininkams tema „Perėjimo nuo magnetinių prie mikroprocesorinių kortelių Rytų Europoje proceso apžvalga ir aktualijos“. Konferencija, skirta bankams ir procesingo centrams iš Lietuvos, Ukrainos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos bei kitų buvusios TSRS šalių, Lietuvoje vyko pirmą kartą. Ji surengta norint supažindinti šių šalių bankininkus su perėjimo prie naujojo EMV standarto sunkumais, naujųjų kortelių saugumo reikalavimais, naujos įrangos įdiegimo bei sertifikavimo klausimais. Perėjimas nuo magnetinių prie mikroprocesorinių kortelių – sudėtingas ir brangiai kainuojantis, tačiau būtinas pasaulinio masto procesas. Kadangi šiuo metu pasaulyje milijonai žmonių naudojasi magnetinėmis bankų kortelėmis, kurios laikomos ne visiškai saugiomis (jų duomenis gali nesunkiai sužinoti ir panaudoti piktais kėslais kompiuterių piratai, nesąžiningi parduotuvių kasininkai, kavinių ir restoranų padavėjai bei kiti darbuotojai, aptarnaujantys magnetinių kortelių savininkus), iškyla būtinybė apsaugoti bankus ir jų klientus nuo galimų nuostolių. Siekdamos šio tikslo, trys didžiosios elektroninės bankininkystės kompanijos „EuroPay“, „MasterCard“ ir „VISA“, 1998 m. susivienijusios į bendrą organizaciją „EMVCo“, sukūrė specialų EMV standartą, skirtą mikroprocesorinėms kortelėms įdiegti ir prižiūrėti. Mikroprocesorinės SMARTCARD kortelės – tai plastikinės kortelės su jose integruota mikroschema, kuri ne tik saugo, bet ir lokaliai apdoroja informaciją. Mikroprocesorines intelektualiąsias korteles žino visi, kurie naudojasi mobiliaisiais telefonais – SIM kortelės taip pat turi įtaisytus mikroprocesorius, kurie leidžia ne tik naudotis telekomunikacijų bendrovių teikiamomis paslaugomis, bet ir kaupti informaciją kortelėje, o ne tik telefono aparate. Kortelės mikroprocesorių sudaro mazgas, atliekantis informacijos apdorojimo funkcijas, trijų tipų atmintis, esanti kristale, ir įėjimo – išėjimo sąsaja, per kurią kortelė „bendrauja“ su įrenginiais. Būtent dėl mikroprocesoriaus šios kortelės yra daug saugesnės, nei magnetinės. Turėdamas magnetinę kortelę, vartotojas gali tik prieiti prie savo banko sąskaitos. Mikroprocesorinė kortelė pati yra tarsi „elektroninė piniginė“ (electronic purse), nes duomenys apie vartotoją ir jo banko sąskaitą yra ne tik banko duomenų bazėje, bet ir pačioje kortelėje. Naujųjų kortelių neįmanoma sufalsifikuoti. Jose naudojamos trijų lygmenų saugumo priemonės: negali būti padaryta jos kopija, į kortelę įdiegiamos specialios apsaugos priemonės, neįprasto naudojimo atveju blokuojančios mikroschemą, atmintyje esantys duomenys apsaugomi raktų sistema. Įvairios programinės priemonės užtikrina vykdomų transakcijų saugumą. Naujosios kortelės gaminamos, individualizuojamos, autentifikuojamos naudojant SAM (Secure Access Module) saugumo modulius. Duomenys tarp kortelės ir saugumo modulio perduodami tik užkoduoti. 
Prie EMV standartus atitinkančių kortelių įvedimo programos vienas po kito prisijungė pasaulio bankai. Dabar naudojamos jų magnetinės kortelės iki 2005 m. turi būti visiškai pakeistos mikroprocesorinėmis. Šią užduotį visame pasaulyje vykdys 11 įmonių, kurias konkurso būdu atrinko „VISA“. Tarp šių įmonių yra ir UAB „Penkių kontinentų bankinės technologijos“, kuri teiks EMV standarto programinę įrangą į trylikos CEMEA (Central and Eastern Europe, Middle East and Africa) regiono šalių bankus. Technine įranga rūpinsis ilgametė įmonės partnerė „Bull“, pirmoji ir lyderiaujanti mikroprocesorinių kortelių gamintoja pasaulyje. Projekto, kurį vykdyti „VISA“ pavedė UAB „Penkių kontinentų bankinės technologijos“, vertė sudaro apytikriai 5 mln. JAV dolerių. Anot UAB „Penki kontinentai“ generalinio direktoriaus Idrako Dadašovo, tapti „VISA“ partnere bendrovei padėjo daugiametė patirtis diegiant mikroprocesorinių kortelių programinę įrangą. Pirmasis Lietuvos bankas, keisiantis savo korteles į mikroprocesorines, atitinkančias EMV standartą, bus AB Vilniaus bankas, jau dabar diegiantis mikroprocesorinių kortelių technologijas. Naujos kortelės šio banko klientams bus pasiūlytos 2003 metais. Korteles keisti ruošiasi ir kiti šalies bankai. Mažiausiai išlaidų, susijusių su kortelių keitimu, reikės „Snoro“ bankui – 94 tūkstančiai iš 99 tūkst. šio banko išleistų kortelių – jau mikroprocesorinės. Bankų išlaidas sudarys ne vien naujų kortelių pagaminimas, bet ir įrangos – bankomatų, mokėjimo terminalų, identifikavimo bei kitų bankinės savitarnos įrenginių modifikavimas pagal EMV standartą. Pranešimus konferencijoje skaitė žymūs šios srities ekspertai: Maria Cilliers, „Visa International CEMEA“ produktų vadovė, Adrianas Bradu, kompanijos „Bull“ vyriausiasis vadybininkas, Michael Nolte ir Gote Lindberg iš firmos „Wincor Nixdorf“ bei Pranas Griškevičius ir Vladas Lapinskas iš „Penkių kontinentų“. Šią tarptautinę konferenciją surengė kompanija „Penki kontinentai“, 2001 m. rugsėjo mėnesį gavusi „VISA CEMEA Chip Migration“ partnerio statusą. Todėl teisė organizuoti šį renginį buvo suteikta būtent jai.
Vaizdo įrašas apie kortelių keitimo procesą>>