Šį mėnesį UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos laimėjo konkursą tapti VISA CEMEA – „VISA international“ partnere CEMEA (Central and Eastern Europe, Middle East and Africa) regione. Bendrovės bendradarbiaus visas pasaulio šalis apimančiame bankų magnetinių kortelių keitimo mikroprocesorinėmis procese. UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos, kartu su „Wincor Nixdorf“ aprūpinusi Lietuvos bankus apie 70 proc. bankinių technologijų, teiks programinę įrangą 13 šalių, esančių šiame regione, bankams. Technine įranga rūpinsis ilgametė įmonės partnerė „Bull“, pirmoji ir lyderiaujanti mikroprocesorinių kortelių gamintoja pasaulyje. Kortelių keitimo programai nurodytame regione įgyvendinti „VISA international“ atrinko 11 bendrovių pagal jų specialistų kompetenciją, profesionalumą ir įmonės patirtį darbo su mikroprocesorinėmis kortelėmis srityje. Konkurse dalyvavo 40 bendrovių iš viso pasaulio. Tai, kad buvo pasirinkta UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos, nulėmė ir tai, kad bendrovė jau bendradarbiauja su daugeliu šio regiono bankų. Įmonė vykdė keletą programinės įrangos, skirtos mikroprocesorinėms kortelėms, įdiegimo projektų Bosnijoje, Ugandoje, Lietuvoje. Mūsų šalyje UAB „Penki kontinentai“ bendradarbiavo su banku „Snoras“. Magnetinės kortelės bus keičiamos mikroprocesorinėmis organizacijos EMVCo (EUROPAY, MASTERCARD, VISA), įsikūrusios 1998 m. ir besirūpinančios bankų kortelėmis ir jų tobulinimu, nutarimu. 1999 m. buvo priimti EMV bankų kortelių standartai. Juos atitinka būtent mikroprocesorinės (SMART) kortelės, nes jos yra saugesnės, be to, jų technologija leidžia suderinti kelias funkcijas vienoje kortelėje. Prie EMV standartus atitinkančių kortelių įvedimo programos vienas po kito prisijungė pasaulio bankai, dabar naudojamos jų magnetinės kortelės iki 2005 m. turi būti pakeistos mikroprocesorinėmis. Mikroprocesorinės SMARTCARD kortelės – plastikinės kortelės su jose integruota mikroschema, kuri ne tik saugo, bet ir lokaliai apdoroja informaciją. Kortelės mikroprocesorių sudaro mikroprocesoriaus mazgas, atliekantis informacijos apdorojimo funkcijas, trijų tipų atmintis, įdėta kristale, ir įėjimo – išėjimo sąsaja, per kurią kortelė „bendrauja“ su išorės įrenginiais. Kortelės atmintis yra trijų tipų – operatyvioji, sauganti operatyvius darbinius procesoriaus duomenis ir atitinkanti kompiuterio operatyviosios atminties sąvoką, programinė, kurioje saugoma procesoriaus operacinė sistema (angl. mask), ir duomenų atmintis, sauganti duomenis, susijusius su kortelės funkcija ir savininku. Šie duomenys gali būti nuskaitomi, įrašomi, koreguojami. Atminties dydis charakterizuoja kortelę ir labiausiai lemia jos kainą. Šiuo metu pasaulyje jau yra mikroprocesorinių kortelių, kurių duomenų atmintis siekia 16 KB. Dėl mikroprocesoriaus tokios kortelės yra daug saugesnės, nei magnetinės. Turėdamas magnetinę banko kortelę, vartotojas turi tik priėjimą prie savo banko sąskaitos. Mikroprocesorinė kortelė pati yra tarsi „elektroninė piniginė“ (electronic purse), nes duomenys apie vartotoją ir jo banko sąskaitą yra ne tik banko duomenų bazėje, bet ir pačioje kortelėje. Lietuvoje pirmas bankas, keisiantis savo korteles į mikroprocesorines, atitinkančias EMV standartus, bus Vilniaus bankas, jau dabar diegiantis mikroprocesorinių kortelių technologijas. Naujos kortelės šio banko klientams bus pasiūlytos 2003 m. Korteles keisti ruošiasi ir kiti šalies bankai. Mažiausiai to reikės su UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos bendradarbiavusiam „Snoro“ bankui – 94 tūkstančiai iš 99 tūkst. šio banko išleistų kortelių – mikroprocesorinės. Keičiant mokėjimo korteles, turės būti keičiama ir visa jų infrastruktūra: kortelių terminalai bei jų programinė įranga, duomenų bazės. Programine įranga rūpinsis UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos , o techninę įrangą tieks bendrovės partneris „Bull“. Kortelių keitimas – ilgas ir brangiai kainuojantis procesas. Vilniaus bankui tai preliminariai kainuos apie 10 mln. litų. Nepaisant to, anot šio banko Mokėjimo kortelių skyriaus vadovo Vyginto Rakausko, vartotojams šios banko išlaidos įtakos neturės, kortelių išdavimo ir aptarnavimo kainos nesikeis. „2005 m. daugelyje valstybių įdiegus naująsias korteles, mokesčiai tarp bankų netgi sumažės,“ – teigė jis. Projekto, kurį vykdyti mokėjimo sistemų lyderė „VISA“ pavedė UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos, vertė sudaro apie 5 mln. JAV dolerių. Anot UAB „Penki kontinentai“ generalinio direktoriaus Idrako Dadašovo, tapti „VISA“ partnere bendrovei padėjo daugiametė patirtis diegiant mikroprocesorinių kortelių programinę įrangą. Vaizdo įrašas apie kortelių keitimo procesą>>