2011 metų Nobelio fizikos premija – už visatos plėtimosi greitėjimo atradimą

Publikuota: 2011 m. spalio 5 d. trečiadienis

1998 metais dviem mokslininkų grupėms pristačius savo darbų rezultatus sudrebėjo ne tik kosmologijos mokslo pagrindai, bet ir garsioji A. Einšteino Bendroji reliatyvumo teorija.

Fizikų bendruomenėje kilusio šurmulio kaltininkai – JAV astrofizikai Saul Perlmutter ir Adam G. Riess bei JAV ir Australijos pilietybę turintis astrofizikas Brian P. Schmidt. Mokslininkai dirbo dviejose grupėse – pirmajai, darbą pradėjusiai 1988 metais, vadovavo Saul Perlmutter, o antrajai, į tyrimus įsijungusiai 1994 metais, – Brian P. Schmidt. Pastarojoje grupėje dirbo ir didelį indėlį į tyrimus įnešė Adam G. Riess.

Mokslininkai lenktyniaudami tarpusavyje ieškojo tolimiausių supernovų. Vis sudėtingesni žemės paviršiuje ir orbitoje esantys teleskopai, vis galingesni kompiuteriai ir nauji optiniai jutikliai (už kuriuos 2009 metais taip pat skirta Nobelio fizikos premija) atvėrė galimybes paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atsakyti į kai kuriuos kosmologijos klausimus.

Didžiausią savo gyvenime atradimą mokslininkai padarė stebėdami nutolusias Ia tipo supernovas. Iš viso abi grupės stebėjo 50 tokio tipo supernovų ir kiekviena atskirai sprendė tą patį klausimą – kodėl jų ryškumas buvo mažesnis, nei turėtų būti pagal tuometinius kosmologinius modelius. Iš pradžių tai buvo palaikyta stebėjimų paklaida, tačiau kruopščiai daugybę kartų patikrinus visus rezultatus, jokių klaidų neaptikta. Kuomet atskirai dirbusios mokslininkų komandos sulygino gautus duomenis ir įsitikino jų identiškumu, padaryta tuo metu stulbinanti išvada – Visata plečiasi ne lėtėdama, o greitėdama.

Deja, to nenumatė nei standartinis kosmologinis modelis, nei Bendroji reliatyvumo teorija. Pasaulio fizikams teko apsispręsti, ar yra klaidingos šios teorijos, ar tiesiog visatoje egzistuoja kažkas tokio, ko iki šiol niekas neįvertino. Nors dalis fizikų pasisakė už naujų teorijų kūrimą, didžioji dalis priėjo prie išvados, jog geriausia būtų įvesti naujas sąvokas, apibūdinančias paslaptingus ir dar fiziškai neaptiktus reiškinius – tamsiąją medžiagą bei tamsiąją energiją. Nuo to laiko daugybė mokslininkų komandų vis dar suka galvas, kaip įrodyti arba paneigti šių darinių egzistavimą.

Nežiūrint to, po Visatos plėtimosi greitėjimo įrodymų supratimas apie astrofiziką pasikeitė iš esmės, o tai ir buvo įvertinta Nobelio premija, kurią visi trys astrofizikai pasidalins į lygias dalis.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Nobelio fizikos premijos vertas atradimas atveria kelius naujoms medžiagų būsenoms

Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys JAV mokslininkai: Davidas J. Thoulessas, F. Duncanas M. Haldane‘as ir J. Michaelas Kosterlitzas už atrastus topologinius fazinius virsmus medžiagoje. Mokslininkai pasiūlė modelius, kaip šie virsmai galėtų pasireikšti. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Europos studentai: sieksime, kad tarptautinės patirties įgytų kas penktas

Vilniuje prasidėjo Europos studentus vienijančios organizacijos „Erasmus studentų tinklas“ (ESN) nacionalinių delegatų susirinkimas. skaityti »

VU išsirinko vieną pagrindinių valdymo organų – Tarybą

Paaiškėjo visa naujosios Vilniaus universiteto Tarybos sudėtis. skaityti »

Bus apdovanoti mokiniai, dalyvavę tarptautinėse olimpiadose ir konkursuose, komandų vadovai ir mokytojai

Gruodžio 10 dieną 13 val. Prezidentūroje Prezidentė Dalia Grybauskaitė, švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis iškilmingai apdovanos mokinius, tarptautinių olimpiadų, konkursų nugalėtojus, jų mokytojus, komandų vadovus. skaityti »

VGTU bendradarbiaus su Šiaulių oro uostu

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Savivaldybės įmone Šiaulių oro uostas. skaityti »

Edukacinė medžiaga apie eurą: nuo ikimokyklinukų iki dvyliktokų

Lietuvos bankas parengė edukacinę ir metodinę medžiagą apie eurą, skirtą ir ikimokyklinio amžiaus vaikams, ir įvairių amžiaus grupių mokiniams. skaityti »

2015 m. valstybės biudžete – daugiau lėšų švietimui

2015 m. valstybės finansavimas švietimui auga iki 47 mln. Lt. Nuo 2015 m. sausio 1 d. auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimams didinti skiriama per 30 mln. Lt. Jų algos augs 10 proc., arba apie 200 Lt. skaityti »

Švietimo ir mokslo ministerijoje bus apdovanoti geriausieji socialiniai pedagogai

Gruodžio 4 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje, minint socialinės pedagogikos Lietuvoje 25-metį, bus apdovanoti 73 geriausieji šalies socialiniai pedagogai ir socialinės pedagogikos mokslui nusipelnę mokslininkai. skaityti »

Baltijos šalių universitetų rektoriai: aukštasis mokslas yra esminis konkurencinis veiksnys mūsų regione

„Aukštasis mokslas turėtų būti privalomas – tik taip galėsime konkuruoti Europoje“, – sakė Rygos technikos universiteto (RTU) rektorius Leonids Ribickis kasmetiniame Baltijos šalių technologijos universitetų rektorių susitikime. skaityti »

Mokslo ir verslo bendradarbiavimui skatinti – efektyvus ES struktūrinių fondų investicijų naudojimas

Siekiant paskatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą būtina efektyviai naudoti ES struktūrinių fondų naujojo periodo 2014–2020 m. investicijas, pabrėžė švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė gruodžio 1 d. Lietuvos pramoninkų konfederacijos surengtame Metų ekonomikos forume 2014. skaityti »

Tvarios energijos apdovanojimuose 1-ąją vietą užėmė „Schneider Electric“ Energijos universitetas

Kasmet Europos Komisijos rengiamuose Europos Tvarios energijos apdovanojimuose švietimo kategorijoje pirmoji vieta atiteko „Schneider Elactric“ Energijos universitetui – nemokamai internetinei švietimo programai skaityti »