2011 metų Nobelio fizikos premija – už visatos plėtimosi greitėjimo atradimą

Publikuota: 2011 m. spalio 5 d. trečiadienis

1998 metais dviem mokslininkų grupėms pristačius savo darbų rezultatus sudrebėjo ne tik kosmologijos mokslo pagrindai, bet ir garsioji A. Einšteino Bendroji reliatyvumo teorija.

Fizikų bendruomenėje kilusio šurmulio kaltininkai – JAV astrofizikai Saul Perlmutter ir Adam G. Riess bei JAV ir Australijos pilietybę turintis astrofizikas Brian P. Schmidt. Mokslininkai dirbo dviejose grupėse – pirmajai, darbą pradėjusiai 1988 metais, vadovavo Saul Perlmutter, o antrajai, į tyrimus įsijungusiai 1994 metais, – Brian P. Schmidt. Pastarojoje grupėje dirbo ir didelį indėlį į tyrimus įnešė Adam G. Riess.

Mokslininkai lenktyniaudami tarpusavyje ieškojo tolimiausių supernovų. Vis sudėtingesni žemės paviršiuje ir orbitoje esantys teleskopai, vis galingesni kompiuteriai ir nauji optiniai jutikliai (už kuriuos 2009 metais taip pat skirta Nobelio fizikos premija) atvėrė galimybes paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atsakyti į kai kuriuos kosmologijos klausimus.

Didžiausią savo gyvenime atradimą mokslininkai padarė stebėdami nutolusias Ia tipo supernovas. Iš viso abi grupės stebėjo 50 tokio tipo supernovų ir kiekviena atskirai sprendė tą patį klausimą – kodėl jų ryškumas buvo mažesnis, nei turėtų būti pagal tuometinius kosmologinius modelius. Iš pradžių tai buvo palaikyta stebėjimų paklaida, tačiau kruopščiai daugybę kartų patikrinus visus rezultatus, jokių klaidų neaptikta. Kuomet atskirai dirbusios mokslininkų komandos sulygino gautus duomenis ir įsitikino jų identiškumu, padaryta tuo metu stulbinanti išvada – Visata plečiasi ne lėtėdama, o greitėdama.

Deja, to nenumatė nei standartinis kosmologinis modelis, nei Bendroji reliatyvumo teorija. Pasaulio fizikams teko apsispręsti, ar yra klaidingos šios teorijos, ar tiesiog visatoje egzistuoja kažkas tokio, ko iki šiol niekas neįvertino. Nors dalis fizikų pasisakė už naujų teorijų kūrimą, didžioji dalis priėjo prie išvados, jog geriausia būtų įvesti naujas sąvokas, apibūdinančias paslaptingus ir dar fiziškai neaptiktus reiškinius – tamsiąją medžiagą bei tamsiąją energiją. Nuo to laiko daugybė mokslininkų komandų vis dar suka galvas, kaip įrodyti arba paneigti šių darinių egzistavimą.

Nežiūrint to, po Visatos plėtimosi greitėjimo įrodymų supratimas apie astrofiziką pasikeitė iš esmės, o tai ir buvo įvertinta Nobelio premija, kurią visi trys astrofizikai pasidalins į lygias dalis.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Nobelio fizikos premijos vertas atradimas atveria kelius naujoms medžiagų būsenoms

Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys JAV mokslininkai: Davidas J. Thoulessas, F. Duncanas M. Haldane‘as ir J. Michaelas Kosterlitzas už atrastus topologinius fazinius virsmus medžiagoje. Mokslininkai pasiūlė modelius, kaip šie virsmai galėtų pasireikšti. skaityti »

Populiariausi straipsniai

VGTU paskaitas apie postmoderniąją kultūrą skaito profesorius iš Suomijos

Gruodžio 1 dieną Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) prasidėjo profesoriaus Pertti Alasuutari paskaitų ciklas „Postmodernioji kultūra“. Paskaitos vyks gruodžio 1–4, 8–10 ir 15–17 d. skaityti »

Studijos Lietuvoje pristatomos Indijos jaunimui

Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus lankosi Indijoje, kur kartu su devyniomis mūsų šalies aukštosiomis mokyklomis pristatys studijas Lietuvoje Delyje vyksiančioje Europos aukštojo mokslo parodoje. skaityti »

„Aktyvios klasės“ per metus pateisino visus lūkesčius

Dirbti su interaktyviomis priemonėmis naudinga tiek mokytojams, tiek mokiniams – tokią išvadą paskelbė Mykolo Romerio universiteto specialistai, ištyrę „Aktyvios klasės“ naudingumą. skaityti »

KTU apsilankęs buvęs Estijos švietimo ministras: „Mokslą valdo nebe žinios, o socialiniai gebėjimai“

„Ar daug iš jūsų žino, kaip veikia telefonas? Ne koks tai mechanizmas, bet kaip jis veikia?”, –išsitraukdamas „iPhone“ išmanųjį telefoną, klausimu KTU surengtą viešą paskaitą „Švietimas XXI amžiuje – laikas keistis“ pradėjo garsus Estijos akademikas ir politikas Jaakas Aaviksoo. skaityti »

Krašto apsaugos, Švietimo ir mokslo ministerijos ir Lietuvos šaulių sąjunga pasirašys bendradarbiavimo sutartį

Lapkričio 26 d. Krašto apsaugos ministerijoje bus pasirašyta atnaujinta trišalė Krašto apsaugos ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos ir Lietuvos šaulių sąjungos bendradarbiavimo sutartis. skaityti »

Ministras Dainius Pavalkis: Lietuva turi pirmąją mobilią jūros laboratoriją

Lapkričio 25 d. švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis dalyvavo Klaipėdos universiteto mokslinių tyrimų laivo vardo suteikimo ceremonijoje. skaityti »

Nacionalinė karjeros savaitė: ieškodami jaunųjų talentų darbuotojai aplankys 300 šalies mokyklų

Lietuvoje prasidėjo Nacionalinė karjeros savaitė. Visą savaitę darbuotojai savanoriai iš daugiau nei 130 organizacijų susitiks su moksleiviais iš 300 mokyklų. skaityti »

Dešimtokus ir vienuoliktokus mokys teisės pagrindų

Lietuvos mokyklose prasideda projektas „Aš žinau savo teises“, kurio metu beveik 1000 moksleivių bus supažindinti su jų teisėmis ir pareigomis bei su šalies teisinės sistemos pagrindais. skaityti »

Silicio slėnio ekspertai atlieka Lietuvos inovatyvumo galimybių analizę

Lapkričio 17–21 d. d. Lietuvoje lankėsi JAV Silicio slėnyje veikiančio Stanfordo tyrimų instituto ekspertai, atliekantys Lietuvos inovatyvumo galimybių analizę. skaityti »

VU socialinės partnerystės forume – pedagogų rengimo aktualijos

Lapkričio 20 d. Vilniaus universitete vyko socialinės partnerystės forumas „Pedagogų rengimas universitete ateities Lietuvai“. skaityti »