2011 metų Nobelio fizikos premija – už visatos plėtimosi greitėjimo atradimą

Publikuota: 2011 m. spalio 5 d. trečiadienis

1998 metais dviem mokslininkų grupėms pristačius savo darbų rezultatus sudrebėjo ne tik kosmologijos mokslo pagrindai, bet ir garsioji A. Einšteino Bendroji reliatyvumo teorija.

Fizikų bendruomenėje kilusio šurmulio kaltininkai – JAV astrofizikai Saul Perlmutter ir Adam G. Riess bei JAV ir Australijos pilietybę turintis astrofizikas Brian P. Schmidt. Mokslininkai dirbo dviejose grupėse – pirmajai, darbą pradėjusiai 1988 metais, vadovavo Saul Perlmutter, o antrajai, į tyrimus įsijungusiai 1994 metais, – Brian P. Schmidt. Pastarojoje grupėje dirbo ir didelį indėlį į tyrimus įnešė Adam G. Riess.

Mokslininkai lenktyniaudami tarpusavyje ieškojo tolimiausių supernovų. Vis sudėtingesni žemės paviršiuje ir orbitoje esantys teleskopai, vis galingesni kompiuteriai ir nauji optiniai jutikliai (už kuriuos 2009 metais taip pat skirta Nobelio fizikos premija) atvėrė galimybes paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atsakyti į kai kuriuos kosmologijos klausimus.

Didžiausią savo gyvenime atradimą mokslininkai padarė stebėdami nutolusias Ia tipo supernovas. Iš viso abi grupės stebėjo 50 tokio tipo supernovų ir kiekviena atskirai sprendė tą patį klausimą – kodėl jų ryškumas buvo mažesnis, nei turėtų būti pagal tuometinius kosmologinius modelius. Iš pradžių tai buvo palaikyta stebėjimų paklaida, tačiau kruopščiai daugybę kartų patikrinus visus rezultatus, jokių klaidų neaptikta. Kuomet atskirai dirbusios mokslininkų komandos sulygino gautus duomenis ir įsitikino jų identiškumu, padaryta tuo metu stulbinanti išvada – Visata plečiasi ne lėtėdama, o greitėdama.

Deja, to nenumatė nei standartinis kosmologinis modelis, nei Bendroji reliatyvumo teorija. Pasaulio fizikams teko apsispręsti, ar yra klaidingos šios teorijos, ar tiesiog visatoje egzistuoja kažkas tokio, ko iki šiol niekas neįvertino. Nors dalis fizikų pasisakė už naujų teorijų kūrimą, didžioji dalis priėjo prie išvados, jog geriausia būtų įvesti naujas sąvokas, apibūdinančias paslaptingus ir dar fiziškai neaptiktus reiškinius – tamsiąją medžiagą bei tamsiąją energiją. Nuo to laiko daugybė mokslininkų komandų vis dar suka galvas, kaip įrodyti arba paneigti šių darinių egzistavimą.

Nežiūrint to, po Visatos plėtimosi greitėjimo įrodymų supratimas apie astrofiziką pasikeitė iš esmės, o tai ir buvo įvertinta Nobelio premija, kurią visi trys astrofizikai pasidalins į lygias dalis.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Nobelio fizikos premijos vertas atradimas atveria kelius naujoms medžiagų būsenoms

Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys JAV mokslininkai: Davidas J. Thoulessas, F. Duncanas M. Haldane‘as ir J. Michaelas Kosterlitzas už atrastus topologinius fazinius virsmus medžiagoje. Mokslininkai pasiūlė modelius, kaip šie virsmai galėtų pasireikšti. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Budapešte pristatytos studijų Lietuvoje galimybės

Lietuvos ambasada Vengrijoje lapkričio 18 dieną Budapešto Corvinus universitete kartu su šiuo metu universitete studijuojančiais studentais iš Lietuvos pristatė aukštojo mokslo studijų programas ir studijų Lietuvoje galimybes. skaityti »

Lietuva, Latvija ir Taivanas bendradarbiauja mokslinių tyrimų srityje

Lapkričio 20-21 d. Lietuvoje vieši Latvijos ir Taivano mokslo politikos strategų ir ekspertų delegacijos. skaityti »

„Mokykla 2014“ ateities klasės: išmanusis mokslas realybėje ir naujos kartos knygos

Menotyrininkė iš savo biuro mokiniams tiesiogiai per pokalbių programą papasakoja apie įvairius menininkus, vaikai tuomet iškart su programėlių pagalba klasėje ima kurti savo piešinius, talpina į vidinį mokyklos socialinį tinklą, kur juos ir aptaria. skaityti »

Darbdaviai labiausiai pasigenda absolventų gebėjimo taikyti žinias

Darbdavių ir moksleivių, absolventų lūkesčiai priimant į darbą ir stengiantis įsidarbinti smarkiai skiriasi, rodo apklausa. Be to, darbdaviai labiausiai pasigenda profesines mokyklas, kolegijas, universitetus baigusių jaunuolių gebėjimo taikyti žinias. skaityti »

Tarptautinės studentų dienos metu studentai dirbo kartu su Švietimo ir mokslo ministerijos vadovais

Tarptautinę studentų dieną, lapkričio 17 d., studentai, besidomintys aukštojo mokslo politikos formavimu, praleido Švietimo ir mokslo ministerijoje, susipažino su jos veikla ir vadovų darbu, kartu su ministerijos vadovais dalyvavo posėdžiuose, išsakė savo nuomonę studijų politikos klausimais. skaityti »

Kaip panaudoti technologines galimybes, kad vaikai norėtų mokytis?

2014 m. lapkričio 21–23 dienomis parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyks mokyklų įrangos ir mokymo priemonių paroda „Mokykla 2014“. skaityti »

Aukštosios mokyklos kviečiamos teikti paraiškas dėstytojų iš užsienio vizitams

Lietuvos aukštosios mokyklos skatinamos kviestis aukštos kvalifikacijos dėstytojus iš užsienio. Švietimo ir mokslo ministerija finansiškai remia užsieniečių dėstytojų vizitus. Universitetai ir kolegijos gali teikti paraiškas iki 2014 m. gruodžio 12 d. skaityti »

Premjeras Algirdas Butkevičius: į mokslą ir technologijas investuotos lėšos atneša didžiulę grąžą

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius dalyvavo „Santakos“ slėnio KTU Mokslo ir technologijų centro bei Technologinio verslo inkubatoriaus atidaryme. skaityti »

Lietuvos pedagogai išmanaus mokymo patirtį perduoda ir kolegoms užsienyje

Moderniosios technologijos padeda moksleiviams ne tik greičiau įsisavinti naujas žinias, bet ir ugdyti ateities karjeroje praversiančias kompetencijas. Tiesa, kaip pastebi ekspertai, mokytojams kartais vis dar pritrūksta drąsos išbandyti naujoves savo veikloje. skaityti »

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje – modernūs mokymo rūmai ateities inžinieriams

Lapkričio 13 d. švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis dalyvaus Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos (VTDK) modernizuotų rūmų atidaryme (Olandų g. 16). skaityti »