2011 metų Nobelio fizikos premija – už visatos plėtimosi greitėjimo atradimą

Publikuota: 2011 m. spalio 5 d. trečiadienis

1998 metais dviem mokslininkų grupėms pristačius savo darbų rezultatus sudrebėjo ne tik kosmologijos mokslo pagrindai, bet ir garsioji A. Einšteino Bendroji reliatyvumo teorija.

Fizikų bendruomenėje kilusio šurmulio kaltininkai – JAV astrofizikai Saul Perlmutter ir Adam G. Riess bei JAV ir Australijos pilietybę turintis astrofizikas Brian P. Schmidt. Mokslininkai dirbo dviejose grupėse – pirmajai, darbą pradėjusiai 1988 metais, vadovavo Saul Perlmutter, o antrajai, į tyrimus įsijungusiai 1994 metais, – Brian P. Schmidt. Pastarojoje grupėje dirbo ir didelį indėlį į tyrimus įnešė Adam G. Riess.

Mokslininkai lenktyniaudami tarpusavyje ieškojo tolimiausių supernovų. Vis sudėtingesni žemės paviršiuje ir orbitoje esantys teleskopai, vis galingesni kompiuteriai ir nauji optiniai jutikliai (už kuriuos 2009 metais taip pat skirta Nobelio fizikos premija) atvėrė galimybes paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atsakyti į kai kuriuos kosmologijos klausimus.

Didžiausią savo gyvenime atradimą mokslininkai padarė stebėdami nutolusias Ia tipo supernovas. Iš viso abi grupės stebėjo 50 tokio tipo supernovų ir kiekviena atskirai sprendė tą patį klausimą – kodėl jų ryškumas buvo mažesnis, nei turėtų būti pagal tuometinius kosmologinius modelius. Iš pradžių tai buvo palaikyta stebėjimų paklaida, tačiau kruopščiai daugybę kartų patikrinus visus rezultatus, jokių klaidų neaptikta. Kuomet atskirai dirbusios mokslininkų komandos sulygino gautus duomenis ir įsitikino jų identiškumu, padaryta tuo metu stulbinanti išvada – Visata plečiasi ne lėtėdama, o greitėdama.

Deja, to nenumatė nei standartinis kosmologinis modelis, nei Bendroji reliatyvumo teorija. Pasaulio fizikams teko apsispręsti, ar yra klaidingos šios teorijos, ar tiesiog visatoje egzistuoja kažkas tokio, ko iki šiol niekas neįvertino. Nors dalis fizikų pasisakė už naujų teorijų kūrimą, didžioji dalis priėjo prie išvados, jog geriausia būtų įvesti naujas sąvokas, apibūdinančias paslaptingus ir dar fiziškai neaptiktus reiškinius – tamsiąją medžiagą bei tamsiąją energiją. Nuo to laiko daugybė mokslininkų komandų vis dar suka galvas, kaip įrodyti arba paneigti šių darinių egzistavimą.

Nežiūrint to, po Visatos plėtimosi greitėjimo įrodymų supratimas apie astrofiziką pasikeitė iš esmės, o tai ir buvo įvertinta Nobelio premija, kurią visi trys astrofizikai pasidalins į lygias dalis.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Nobelio fizikos premijos vertas atradimas atveria kelius naujoms medžiagų būsenoms

Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys JAV mokslininkai: Davidas J. Thoulessas, F. Duncanas M. Haldane‘as ir J. Michaelas Kosterlitzas už atrastus topologinius fazinius virsmus medžiagoje. Mokslininkai pasiūlė modelius, kaip šie virsmai galėtų pasireikšti. skaityti »

Populiariausi straipsniai

LEU ir LKA pasirašė sutartį dėl pilietinio ugdymo mokytojų rengimo

Lietuvos edukologijos universitetas (LEU), bendradarbiaudamas su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (LKA), rengia studijų programą, pagal kurią bus ruošiami pilietinio ugdymo specialistai. skaityti »

Europos studentai įvertino Vilniaus universitetą

Ar kada susimąstėte, kas labiausiai lemia studentų pasitenkinimą studijuojant užsienio universitete? Į šį klausimą atsako StudyPortals atliktas unikalus tyrimas „Esminiai tarptautinių studentų pasitenkinimo veiksniai“. skaityti »

Tarptautinėje Baltijos kelio matematikos olimpiadoje Lietuvos komanda iškovojo ketvirtą vietą

Lapkričio 10 d. pasibaigusioje 25-ojoje Baltijos kelio komandinėje matematikos olimpiadoje (Baltic Way 2014) triumfavo Rusijos (Sankt Peterburgo) komanda. skaityti »

Narystės ES dešimtmečio proga – VU Teisės fakulteto mokslininkų monografija

Lietuvos Respublikos Prezidentūroje vyko Lietuvos narystės ES dešimtmečio sukakčiai paminėti skirto VU mokslininkų parengto straipsnių rinkinio „Europos Sąjungos teisės įtaka Lietuvos teisinei sistemai“ pristatymas. skaityti »

Apdovanoti mokslo darbų konkurso „Naujos ekonomikos idėjos“ nugalėtojai

Lietuvos bankas piniginėmis premijomis apdovanojo studentų mokslo darbų konkurso „Naujos ekonomikos idėjos“ tris nugalėtojus. Trečią kartą organizuotam konkursui šiemet buvo pateikta 13 mokslinių darbų. skaityti »

Vilniaus universitete pradėtos valdymo reformos

Vilniaus universitete (VU) vyksta valdymo pokyčiai: nuo šiol Taryba, o ne Senatas tampa organizacijos valdančiąja institucija. Ji kitų metų pradžioje rinks ir universiteto rektorių. skaityti »

Mokiniams eurą pažinti padės elektroniniai dienynai

Būsimus euro naudotojus – mokinius – esminės žinios apie bendrąją euro zonos valiutą pasieks per jiems įprastus elektroninius dienynus, kurie pakeitė tradicines pažymių knygeles ir popierinius dienynus daugelyje šalies mokyklų. skaityti »

Fotografijų parodoje – istorinės VU palydovo „LituanicaSAT-1“ akimirkos

Lapkričio 5 d. Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje (S. Konarskio g. 49) bus atidaryta fotografijų paroda, skirta pirmajam lietuvių sukurtam kosmoso palydovui „LituanicaSAT-1“, kurio misija buvo labai sėkminga ir įtvirtino Lietuvą kaip kosminę valstybę. skaityti »

VGTU studentai apdovanoti mokomojų palydovų ir bepiločių orlaivių konkurse

Tarptautinėje kosmoso ekonomikos konferencijoje įvyko mokomųjų palydovų „CanSat“, raketų ir bepiločių orlaivių konkurso apdovanojimai. Tarp apdovanotųjų moderniųjų technologijų kūrėjų – ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentai. skaityti »

Nacionalinį euro testą sprendė 23 tūkst. šalies moksleivių

Spalio pabaigoje Lietuvos mokyklose baigėsi penkias dienas trukęs pirmasis moksleiviams skirtos programos „Euro lyga“ etapas. Jo metu Lietuvos mokiniai sprendė nacionalinį euro testą. skaityti »