2011 metų Nobelio fizikos premija – už visatos plėtimosi greitėjimo atradimą

Publikuota: 2011 m. spalio 5 d. trečiadienis

1998 metais dviem mokslininkų grupėms pristačius savo darbų rezultatus sudrebėjo ne tik kosmologijos mokslo pagrindai, bet ir garsioji A. Einšteino Bendroji reliatyvumo teorija.

Fizikų bendruomenėje kilusio šurmulio kaltininkai – JAV astrofizikai Saul Perlmutter ir Adam G. Riess bei JAV ir Australijos pilietybę turintis astrofizikas Brian P. Schmidt. Mokslininkai dirbo dviejose grupėse – pirmajai, darbą pradėjusiai 1988 metais, vadovavo Saul Perlmutter, o antrajai, į tyrimus įsijungusiai 1994 metais, – Brian P. Schmidt. Pastarojoje grupėje dirbo ir didelį indėlį į tyrimus įnešė Adam G. Riess.

Mokslininkai lenktyniaudami tarpusavyje ieškojo tolimiausių supernovų. Vis sudėtingesni žemės paviršiuje ir orbitoje esantys teleskopai, vis galingesni kompiuteriai ir nauji optiniai jutikliai (už kuriuos 2009 metais taip pat skirta Nobelio fizikos premija) atvėrė galimybes paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atsakyti į kai kuriuos kosmologijos klausimus.

Didžiausią savo gyvenime atradimą mokslininkai padarė stebėdami nutolusias Ia tipo supernovas. Iš viso abi grupės stebėjo 50 tokio tipo supernovų ir kiekviena atskirai sprendė tą patį klausimą – kodėl jų ryškumas buvo mažesnis, nei turėtų būti pagal tuometinius kosmologinius modelius. Iš pradžių tai buvo palaikyta stebėjimų paklaida, tačiau kruopščiai daugybę kartų patikrinus visus rezultatus, jokių klaidų neaptikta. Kuomet atskirai dirbusios mokslininkų komandos sulygino gautus duomenis ir įsitikino jų identiškumu, padaryta tuo metu stulbinanti išvada – Visata plečiasi ne lėtėdama, o greitėdama.

Deja, to nenumatė nei standartinis kosmologinis modelis, nei Bendroji reliatyvumo teorija. Pasaulio fizikams teko apsispręsti, ar yra klaidingos šios teorijos, ar tiesiog visatoje egzistuoja kažkas tokio, ko iki šiol niekas neįvertino. Nors dalis fizikų pasisakė už naujų teorijų kūrimą, didžioji dalis priėjo prie išvados, jog geriausia būtų įvesti naujas sąvokas, apibūdinančias paslaptingus ir dar fiziškai neaptiktus reiškinius – tamsiąją medžiagą bei tamsiąją energiją. Nuo to laiko daugybė mokslininkų komandų vis dar suka galvas, kaip įrodyti arba paneigti šių darinių egzistavimą.

Nežiūrint to, po Visatos plėtimosi greitėjimo įrodymų supratimas apie astrofiziką pasikeitė iš esmės, o tai ir buvo įvertinta Nobelio premija, kurią visi trys astrofizikai pasidalins į lygias dalis.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Nobelio fizikos premijos vertas atradimas atveria kelius naujoms medžiagų būsenoms

Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys JAV mokslininkai: Davidas J. Thoulessas, F. Duncanas M. Haldane‘as ir J. Michaelas Kosterlitzas už atrastus topologinius fazinius virsmus medžiagoje. Mokslininkai pasiūlė modelius, kaip šie virsmai galėtų pasireikšti. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Plečiama atvirosios prieigos duomenų bazė „Lituanistika“

Lietuvos mokslo taryba pasirašė finansavimo sutartį su Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) vykdyti projektą „Duomenų bazės „Lituanistika“ plėtra“ ir tęsti 10 metų vykdomus darbus. skaityti »

Nevyriausybinės organizacijos ir verslo ieško būdų, kaip geriau pripažinti neformaliais būdais įgytas kompetencijas

Balandžio 28 d. Vilniuje vykusi diskusija apie Atvirus skaitmeninius ženkliukus sukvietė darbdavių atstovus, viešojo sektoriaus institucijas ir darbo su jaunimu organizacijas. skaityti »

LEU pagerbs pažangiausių studentų mamas

Artėjant Motinos dienai, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) rektorius akademikas Algirdas Gaižutis išsiuntė sveikinimus pažangiausių studentų šeimoms. Motinos diena – puiki proga pasidžiaugti vaikų pasiekimais. skaityti »

„Makaronų tiltai 2016“ nugalėtojams – kelialapis į čempionatą Vengrijoje

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) vėl griuvo tiltai – ne bet kokie, o pastatyti iš makaronų. Čia penktą kartą vyko Lietuvos čempionato „Makaronų tiltai 2016“ finalas. skaityti »

Lietuvos studentai kviečiami dalyvauti LR finansų ministerijos mokslo darbų konkurse

Lietuvos Respublikos (LR) finansų ministerija jau trečius metus kviečia visus Lietuvos studentus dalyvauti mokslo darbų apie Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų investicijų efektyvumą konkurse. skaityti »

Kinijos verslininkai naujų galimybių ieško Vilniaus universitete

Ieškodama naujų verslo galimybių Lietuvoje lankosi Kinijos Liaudies Respublikos Šendženo miesto delegacija. skaityti »

Tarp pretendentų gauti šių metų Europos išradėjo titulą – ir KTU mokslininko pavardė

Mokslininkas ir išradėjas Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Arminas Ragauskas, kartu su bendraminčiais patentavęs neinvazinį galvospūdžio matavimo būdą, pateko tarp pretendentų gauti 2016-ųjų Europos išradėjo prizą, praneša Europos patentų biuras. skaityti »

KTU rektoriaus rinkimuose – 6 pretendentai

Š. m. balandžio 22 d. 10 val. baigėsi terminas pateikti dokumentus dalyvauti viešame tarptautiniame konkurse Kauno technologijos universiteto (KTU) rektoriaus pareigoms užimti. skaityti »

Vilniaus universiteto profesorė pripažinta kompiuterinio meistriškumo lydere Europoje

Balandžio 25 d. Briuselyje Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos instituto profesorei Valentinai Dagienei bus įteiktas Europos skaitmeninio pasaulio moters apdovanojimas. skaityti »

Antrą kartą studentų išrinkti geriausi LEU dėstytojai

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentai išrinko geriausius universiteto dėstytojus. skaityti »