2011 metų Nobelio fizikos premija – už visatos plėtimosi greitėjimo atradimą

Publikuota: 2011 m. spalio 5 d. trečiadienis

1998 metais dviem mokslininkų grupėms pristačius savo darbų rezultatus sudrebėjo ne tik kosmologijos mokslo pagrindai, bet ir garsioji A. Einšteino Bendroji reliatyvumo teorija.

Fizikų bendruomenėje kilusio šurmulio kaltininkai – JAV astrofizikai Saul Perlmutter ir Adam G. Riess bei JAV ir Australijos pilietybę turintis astrofizikas Brian P. Schmidt. Mokslininkai dirbo dviejose grupėse – pirmajai, darbą pradėjusiai 1988 metais, vadovavo Saul Perlmutter, o antrajai, į tyrimus įsijungusiai 1994 metais, – Brian P. Schmidt. Pastarojoje grupėje dirbo ir didelį indėlį į tyrimus įnešė Adam G. Riess.

Mokslininkai lenktyniaudami tarpusavyje ieškojo tolimiausių supernovų. Vis sudėtingesni žemės paviršiuje ir orbitoje esantys teleskopai, vis galingesni kompiuteriai ir nauji optiniai jutikliai (už kuriuos 2009 metais taip pat skirta Nobelio fizikos premija) atvėrė galimybes paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atsakyti į kai kuriuos kosmologijos klausimus.

Didžiausią savo gyvenime atradimą mokslininkai padarė stebėdami nutolusias Ia tipo supernovas. Iš viso abi grupės stebėjo 50 tokio tipo supernovų ir kiekviena atskirai sprendė tą patį klausimą – kodėl jų ryškumas buvo mažesnis, nei turėtų būti pagal tuometinius kosmologinius modelius. Iš pradžių tai buvo palaikyta stebėjimų paklaida, tačiau kruopščiai daugybę kartų patikrinus visus rezultatus, jokių klaidų neaptikta. Kuomet atskirai dirbusios mokslininkų komandos sulygino gautus duomenis ir įsitikino jų identiškumu, padaryta tuo metu stulbinanti išvada – Visata plečiasi ne lėtėdama, o greitėdama.

Deja, to nenumatė nei standartinis kosmologinis modelis, nei Bendroji reliatyvumo teorija. Pasaulio fizikams teko apsispręsti, ar yra klaidingos šios teorijos, ar tiesiog visatoje egzistuoja kažkas tokio, ko iki šiol niekas neįvertino. Nors dalis fizikų pasisakė už naujų teorijų kūrimą, didžioji dalis priėjo prie išvados, jog geriausia būtų įvesti naujas sąvokas, apibūdinančias paslaptingus ir dar fiziškai neaptiktus reiškinius – tamsiąją medžiagą bei tamsiąją energiją. Nuo to laiko daugybė mokslininkų komandų vis dar suka galvas, kaip įrodyti arba paneigti šių darinių egzistavimą.

Nežiūrint to, po Visatos plėtimosi greitėjimo įrodymų supratimas apie astrofiziką pasikeitė iš esmės, o tai ir buvo įvertinta Nobelio premija, kurią visi trys astrofizikai pasidalins į lygias dalis.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Nobelio fizikos premijos vertas atradimas atveria kelius naujoms medžiagų būsenoms

Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys JAV mokslininkai: Davidas J. Thoulessas, F. Duncanas M. Haldane‘as ir J. Michaelas Kosterlitzas už atrastus topologinius fazinius virsmus medžiagoje. Mokslininkai pasiūlė modelius, kaip šie virsmai galėtų pasireikšti. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Vaikus programavimo mokanti lietuvė: leiskime jiems spręsti rytojaus problemas

Vaikų programavimo akademijos įkūrėja Monika Katkutė mano, kad netolimoje ateityje technologinis išprusimas gyvenimo aprašymuose bus toks pat įprastas ir normalus, kaip šiuo metu užsienio kalbos mokėjimas. skaityti »

LEU pasirašė bendradarbiavimo sutartį su VšĮ „Intelektas Q“

Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) kovo 23 d. pasirašė bendradarbiavimo sutartį su VšĮ „Intelektas Q“. skaityti »

Vilniaus vaikams – daugiau galimybių mokytis IT ir programavimo

Sostinės savivaldybėje surengta diskusija „Informacinės technologijos mokyklose“, kurios metu buvo svarstoma, kaip pagerinti IT mokymo ir naudojimo situaciją Vilniaus švietimo įstaigose bei paskatinti mokinius labiau domėtis naujausiomis technologijomis. skaityti »

Ko trūksta, kad vaikai mokykloje išmoktų verslumo ir suprastų tikrąją pinigų vertę?

Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius įsitikinęs, kad finansus turi išmanyti kiekvienas sąmoningas pilietis. Todėl mokyti finansinio raštingumo paauglius mokyklose – sveikintina iniciatyva. skaityti »

Paskelbtas tarptautinis QS reitingas pagal studijų kryptis

Tarptautinis universitetų reitingas „QS World University Rankings by Subject“ jau šeštą kartą įvertino aukštąsias mokyklas skirtingose studijų kryptyse. skaityti »

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra turi naują vadovą

Nuo š. m. kovo 21 d. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūroje į direktoriaus pareigas paskirtas Kęstutis Šetkus. skaityti »

Vaikų universitetas pradeda naują sesiją

Vilniaus universiteto Vaikų universitetas kviečia 8–15 metų moksleivius į pavasario–vasaros sesiją. Ji vyks balandžio 6 – birželio 9 d. skaityti »

SMK plečia ryšius Kambodžoje

Socialinių mokslų kolegijos (SMK) Strateginės plėtros vadovė Reda Mikalauskaitė IIC University Of Technology (Kambodžoje) šiuo metu veda paskaitas partnerinio universiteto studentams apie projektų rengimą ir valdymą. skaityti »

LEU vyks forumas „Šiuolaikinio mokytojo ugdymo perspektyvos“

Kovo 23 d. 9 val. Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) aktų salėje (III aukštas, Studentų g. 39, Vilnius) vyks forumas „Šiuolaikinio mokytojo ugdymo perspektyvos“. skaityti »

LEU pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Vilniaus Gabijos gimnazija

Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) kovo 9 d. pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Vilniaus Gabijos gimnazija. Sutartį pasirašė LEU mokslo ir plėtros prorektorius, laikinai pavaduojantis rektorių, prof. dr. Aivas Ragauskas ir Vilniaus Gabijos gimnazijos direktorė Vilija Klimavičienė. skaityti »