2011 metų Nobelio fizikos premija – už visatos plėtimosi greitėjimo atradimą

Publikuota: 2011 m. spalio 5 d. trečiadienis

1998 metais dviem mokslininkų grupėms pristačius savo darbų rezultatus sudrebėjo ne tik kosmologijos mokslo pagrindai, bet ir garsioji A. Einšteino Bendroji reliatyvumo teorija.

Fizikų bendruomenėje kilusio šurmulio kaltininkai – JAV astrofizikai Saul Perlmutter ir Adam G. Riess bei JAV ir Australijos pilietybę turintis astrofizikas Brian P. Schmidt. Mokslininkai dirbo dviejose grupėse – pirmajai, darbą pradėjusiai 1988 metais, vadovavo Saul Perlmutter, o antrajai, į tyrimus įsijungusiai 1994 metais, – Brian P. Schmidt. Pastarojoje grupėje dirbo ir didelį indėlį į tyrimus įnešė Adam G. Riess.

Mokslininkai lenktyniaudami tarpusavyje ieškojo tolimiausių supernovų. Vis sudėtingesni žemės paviršiuje ir orbitoje esantys teleskopai, vis galingesni kompiuteriai ir nauji optiniai jutikliai (už kuriuos 2009 metais taip pat skirta Nobelio fizikos premija) atvėrė galimybes paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atsakyti į kai kuriuos kosmologijos klausimus.

Didžiausią savo gyvenime atradimą mokslininkai padarė stebėdami nutolusias Ia tipo supernovas. Iš viso abi grupės stebėjo 50 tokio tipo supernovų ir kiekviena atskirai sprendė tą patį klausimą – kodėl jų ryškumas buvo mažesnis, nei turėtų būti pagal tuometinius kosmologinius modelius. Iš pradžių tai buvo palaikyta stebėjimų paklaida, tačiau kruopščiai daugybę kartų patikrinus visus rezultatus, jokių klaidų neaptikta. Kuomet atskirai dirbusios mokslininkų komandos sulygino gautus duomenis ir įsitikino jų identiškumu, padaryta tuo metu stulbinanti išvada – Visata plečiasi ne lėtėdama, o greitėdama.

Deja, to nenumatė nei standartinis kosmologinis modelis, nei Bendroji reliatyvumo teorija. Pasaulio fizikams teko apsispręsti, ar yra klaidingos šios teorijos, ar tiesiog visatoje egzistuoja kažkas tokio, ko iki šiol niekas neįvertino. Nors dalis fizikų pasisakė už naujų teorijų kūrimą, didžioji dalis priėjo prie išvados, jog geriausia būtų įvesti naujas sąvokas, apibūdinančias paslaptingus ir dar fiziškai neaptiktus reiškinius – tamsiąją medžiagą bei tamsiąją energiją. Nuo to laiko daugybė mokslininkų komandų vis dar suka galvas, kaip įrodyti arba paneigti šių darinių egzistavimą.

Nežiūrint to, po Visatos plėtimosi greitėjimo įrodymų supratimas apie astrofiziką pasikeitė iš esmės, o tai ir buvo įvertinta Nobelio premija, kurią visi trys astrofizikai pasidalins į lygias dalis.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Nobelio fizikos premijos vertas atradimas atveria kelius naujoms medžiagų būsenoms

Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys JAV mokslininkai: Davidas J. Thoulessas, F. Duncanas M. Haldane‘as ir J. Michaelas Kosterlitzas už atrastus topologinius fazinius virsmus medžiagoje. Mokslininkai pasiūlė modelius, kaip šie virsmai galėtų pasireikšti. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Konkurencijos taryba leido KTU įsigyti 79 proc. ISM akcijų

Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba kovo 15 d. priėmė nutarimą, kuriuo leido Kauno technologijos universitetui (KTU) įsigyti kontrolinį ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto (ISM) akcijų paketą. skaityti »

Moksleiviai kviečiami išbandyti jėgas nacionaliniame teisinių žinių konkurse

Pradedama teisinio švietimo iniciatyva – pirmoji Nacionalinė teisinių žinių olimpiada. Pagrindinis iniciatyvos tikslas – ugdyti Lietuvos jaunimo teisinį sąmoningumą ir supratimą apie teisinę valstybę, teisinę kultūrą. skaityti »

LEU GMTF vyks 54-oji Lietuvos mokinių chemijos olimpiada

Kovo 17 d. Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Gamtos, matematikos ir technologijų fakultete (GMTF) vyks 54-oji Lietuvos mokinių chemijos olimpiada. skaityti »

Prezidentė atidarys CERN parodą ir du mokslo centrus

Dalia Grybauskaitė antradienį, kovo 15 d., 11 val. kartu su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generaliniu sekretoriumi Angeliu Gurria atidarys du pažangiausius Baltijos jūros regione mokslinių tyrimų centrus ir Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos CERN parodą. skaityti »

Kviečiama teikti idėjas ir siūlymus dėl Europos Inovacijų Tarybos kūrimo

Europos Komisija inicijuoja Europos Inovacijų Tarybos steigimą ir kviečia visus suinteresuotus asmenis iki balandžio 29 dienos teikti idėjas dėl šios Tarybos veiklos gairių. skaityti »

Įteiktos Lietuvos mokslo premijos

„Mūsų valstybės pažangos pagrindiniai varikliai yra mokslas, inovacijos bei kūrybingi ir išsilavinę žmonės. Tačiau svarbu ne tik siekti kuo aukštesnės mokslinių tyrimų rezultatų kokybės, bet kartu orientuotis į rezultatų perdavimą viešam ir privačiam sektoriams, siekti šių rezultatų komercinės ir socialinės-ekonominės naudos“, – pažymėjo švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, pasveikinusi Lietuvos mokslo premijų laureatus. skaityti »

LEU veiklą pradeda Ikiuniversitetinio ugdymo centras

Lietuvos edukologijos universitete (LEU) veiklą pradėjo Ikiuniversitetinio ugdymo centras (IUC). skaityti »

LMT patvirtino atvirosios prieigos prie mokslo publikacijų ir duomenų gaires

Lietuvos mokslo taryba (LMT) patvirtino atvirosios prieigos prie mokslo publikacijų ir duomenų gaires. Jos taikomos LMT finansuojamų mokslinių tyrimų ir sklaidos projektų mokslo publikacijoms ir projektų įgyvendinimo metu gautiems duomenims. skaityti »

LEU viešės garsus Vokietijos komiksų autorius Markusas Witzelis

Lietuvos edukologijos universitete (LEU) kovo 4–5 d. viešės garsus Vokietijos komiksų autorius Markusas Witzelis, dar žinomas Mawilio pseudonimu. skaityti »

SEB bankas kviečia jaunimą į diskusijas apie finansus

Tradiciškai dalyvaudamas Vaikų finansinio švietimo savaitės ir Europos pinigų savaitės renginiuose, SEB bankas kviečia vyresniųjų klasių moksleivius į interaktyvias diskusijas „Rytojus atėjo vakar“. skaityti »