2011 metų Nobelio fizikos premija – už visatos plėtimosi greitėjimo atradimą

Publikuota: 2011 m. spalio 5 d. trečiadienis

1998 metais dviem mokslininkų grupėms pristačius savo darbų rezultatus sudrebėjo ne tik kosmologijos mokslo pagrindai, bet ir garsioji A. Einšteino Bendroji reliatyvumo teorija.

Fizikų bendruomenėje kilusio šurmulio kaltininkai – JAV astrofizikai Saul Perlmutter ir Adam G. Riess bei JAV ir Australijos pilietybę turintis astrofizikas Brian P. Schmidt. Mokslininkai dirbo dviejose grupėse – pirmajai, darbą pradėjusiai 1988 metais, vadovavo Saul Perlmutter, o antrajai, į tyrimus įsijungusiai 1994 metais, – Brian P. Schmidt. Pastarojoje grupėje dirbo ir didelį indėlį į tyrimus įnešė Adam G. Riess.

Mokslininkai lenktyniaudami tarpusavyje ieškojo tolimiausių supernovų. Vis sudėtingesni žemės paviršiuje ir orbitoje esantys teleskopai, vis galingesni kompiuteriai ir nauji optiniai jutikliai (už kuriuos 2009 metais taip pat skirta Nobelio fizikos premija) atvėrė galimybes paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atsakyti į kai kuriuos kosmologijos klausimus.

Didžiausią savo gyvenime atradimą mokslininkai padarė stebėdami nutolusias Ia tipo supernovas. Iš viso abi grupės stebėjo 50 tokio tipo supernovų ir kiekviena atskirai sprendė tą patį klausimą – kodėl jų ryškumas buvo mažesnis, nei turėtų būti pagal tuometinius kosmologinius modelius. Iš pradžių tai buvo palaikyta stebėjimų paklaida, tačiau kruopščiai daugybę kartų patikrinus visus rezultatus, jokių klaidų neaptikta. Kuomet atskirai dirbusios mokslininkų komandos sulygino gautus duomenis ir įsitikino jų identiškumu, padaryta tuo metu stulbinanti išvada – Visata plečiasi ne lėtėdama, o greitėdama.

Deja, to nenumatė nei standartinis kosmologinis modelis, nei Bendroji reliatyvumo teorija. Pasaulio fizikams teko apsispręsti, ar yra klaidingos šios teorijos, ar tiesiog visatoje egzistuoja kažkas tokio, ko iki šiol niekas neįvertino. Nors dalis fizikų pasisakė už naujų teorijų kūrimą, didžioji dalis priėjo prie išvados, jog geriausia būtų įvesti naujas sąvokas, apibūdinančias paslaptingus ir dar fiziškai neaptiktus reiškinius – tamsiąją medžiagą bei tamsiąją energiją. Nuo to laiko daugybė mokslininkų komandų vis dar suka galvas, kaip įrodyti arba paneigti šių darinių egzistavimą.

Nežiūrint to, po Visatos plėtimosi greitėjimo įrodymų supratimas apie astrofiziką pasikeitė iš esmės, o tai ir buvo įvertinta Nobelio premija, kurią visi trys astrofizikai pasidalins į lygias dalis.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Nobelio fizikos premijos vertas atradimas atveria kelius naujoms medžiagų būsenoms

Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys JAV mokslininkai: Davidas J. Thoulessas, F. Duncanas M. Haldane‘as ir J. Michaelas Kosterlitzas už atrastus topologinius fazinius virsmus medžiagoje. Mokslininkai pasiūlė modelius, kaip šie virsmai galėtų pasireikšti. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Lietuva pateikė paraišką dėl asocijuotos narystės CERN Europos branduolinių tyrimų centre

CERN Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijai pateikta Lietuvos paraiška tapti asocijuota nare. skaityti »

LVK dalyvaus TTVAM tarybos veikloje

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) socialinis partneris Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla (TTVAM) subūrė naują tarybą, kurios veikloje dalyvaus LVK generalinis direktorius Algimantas Akstinas. skaityti »

ES investicijos pakėlė Lietuvos mokslą, technologijas ir inovacijas į aukštesnį lygį

Finansų ministerijos duomenimis, 2007–2013 m. ES fondų lėšomis sukurta esminė mokslo tyrimams ir eksperimentinei plėtrai reikalinga infrastruktūra, į kurią investuota daugiau kaip 1 mlrd. eurų. skaityti »

Būsimų pedagogų studijoms – tikslinis finansavimas

Siekiant užtikrinti efektyvų valstybės lėšų naudojimą ir reikalingų specialistų rengimą, būsimųjų pedagogų studijoms šiemet skiriamas tikslinis finansavimas. skaityti »

JGMC nenusileidžia analogiškiems mokslo centrams Vakaruose

Kovo 15 d. oficialiai atsidarysiančiame Jungtiniame gyvybės mokslų centre (JGMC) studentai jau pradėjo pavasario semestrą. Šiuo metu čia intensyviai kuriasi mokslininkai iš VU Biochemijos, Biotechnologijos institutų ir Gamtos mokslų fakulteto (GMF). skaityti »

Lietuvių studentų komanda ruošiasi prestižiniam sintetinės biologijos konkursui

Vilniaus universiteto (VU) studentų komanda šiemet jau antrą kartą atstovaus Lietuvai prestižiniame studentų sintetinės biologijos konkurse iGEM (angl. International Genetically Engineered Machine competition). skaityti »

LEU „Jaunojo pedagogo akademija“: moksleiviai susipažįsta su pedagogo profesija

Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) jau trečius metus iš eilės vyresniųjų klasių moksleivius pakvietė į „Jaunojo pedagogo akademiją“ (JPA). skaityti »

Premjeras: mokslo ir verslo bendradarbiavimas padės Lietuvai tapti viena pažangiausių ES šalių

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius Lietuvos mokslų akademijos (LMA) 75-mečiui skirtame iškilmingame visuotiniame susirinkime pasveikino jos narius. skaityti »

Kauno mokykloje įrengtoje 3D klasėje – kaip kine

Kauno „Saulės” gimnazijos vyresnių klasių moksleiviai nuo šiol mokysis kitaip. Naujai atidarytoje išmaniojoje 3D klasėje gimnazistai įvairius chemijos, biologijos ir kitų disciplinų reiškinius pažins virtualiai. skaityti »

Vilniaus universitetas pradeda pokyčių įgyvendinimo etapą

Vilniaus universiteto (VU) Taryba patvirtino VU strateginį veiklos planą. Šiuo dokumentu patikslinta universiteto veiklos misija, vizija, strateginės kryptys, jų tikslai ir pagrindiniai pažangos vertinimo rodikliai. skaityti »