2011 metų Nobelio fizikos premija – už visatos plėtimosi greitėjimo atradimą

Publikuota: 2011 m. spalio 5 d. trečiadienis

1998 metais dviem mokslininkų grupėms pristačius savo darbų rezultatus sudrebėjo ne tik kosmologijos mokslo pagrindai, bet ir garsioji A. Einšteino Bendroji reliatyvumo teorija.

Fizikų bendruomenėje kilusio šurmulio kaltininkai – JAV astrofizikai Saul Perlmutter ir Adam G. Riess bei JAV ir Australijos pilietybę turintis astrofizikas Brian P. Schmidt. Mokslininkai dirbo dviejose grupėse – pirmajai, darbą pradėjusiai 1988 metais, vadovavo Saul Perlmutter, o antrajai, į tyrimus įsijungusiai 1994 metais, – Brian P. Schmidt. Pastarojoje grupėje dirbo ir didelį indėlį į tyrimus įnešė Adam G. Riess.

Mokslininkai lenktyniaudami tarpusavyje ieškojo tolimiausių supernovų. Vis sudėtingesni žemės paviršiuje ir orbitoje esantys teleskopai, vis galingesni kompiuteriai ir nauji optiniai jutikliai (už kuriuos 2009 metais taip pat skirta Nobelio fizikos premija) atvėrė galimybes paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atsakyti į kai kuriuos kosmologijos klausimus.

Didžiausią savo gyvenime atradimą mokslininkai padarė stebėdami nutolusias Ia tipo supernovas. Iš viso abi grupės stebėjo 50 tokio tipo supernovų ir kiekviena atskirai sprendė tą patį klausimą – kodėl jų ryškumas buvo mažesnis, nei turėtų būti pagal tuometinius kosmologinius modelius. Iš pradžių tai buvo palaikyta stebėjimų paklaida, tačiau kruopščiai daugybę kartų patikrinus visus rezultatus, jokių klaidų neaptikta. Kuomet atskirai dirbusios mokslininkų komandos sulygino gautus duomenis ir įsitikino jų identiškumu, padaryta tuo metu stulbinanti išvada – Visata plečiasi ne lėtėdama, o greitėdama.

Deja, to nenumatė nei standartinis kosmologinis modelis, nei Bendroji reliatyvumo teorija. Pasaulio fizikams teko apsispręsti, ar yra klaidingos šios teorijos, ar tiesiog visatoje egzistuoja kažkas tokio, ko iki šiol niekas neįvertino. Nors dalis fizikų pasisakė už naujų teorijų kūrimą, didžioji dalis priėjo prie išvados, jog geriausia būtų įvesti naujas sąvokas, apibūdinančias paslaptingus ir dar fiziškai neaptiktus reiškinius – tamsiąją medžiagą bei tamsiąją energiją. Nuo to laiko daugybė mokslininkų komandų vis dar suka galvas, kaip įrodyti arba paneigti šių darinių egzistavimą.

Nežiūrint to, po Visatos plėtimosi greitėjimo įrodymų supratimas apie astrofiziką pasikeitė iš esmės, o tai ir buvo įvertinta Nobelio premija, kurią visi trys astrofizikai pasidalins į lygias dalis.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Nobelio fizikos premijos vertas atradimas atveria kelius naujoms medžiagų būsenoms

Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys JAV mokslininkai: Davidas J. Thoulessas, F. Duncanas M. Haldane‘as ir J. Michaelas Kosterlitzas už atrastus topologinius fazinius virsmus medžiagoje. Mokslininkai pasiūlė modelius, kaip šie virsmai galėtų pasireikšti. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Europos kosmoso agentūroje – KTU doktorantė

Kauno technologijos universiteto (KTU) Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Mikrosistemų ir nanotechnologijų mokslo centro (MGF MNMC) doktorantė Nora Šlekienė laimėjo konkursą stažuotei Europos kosmoso agentūroje (EKA). skaityti »

Prezidentė skelbs Bibliotekų metų pradžią

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį, vasario 12 d., Vilniaus universitete paskelbs Bibliotekų metų pradžią. skaityti »

Pasaulio universitetų reitinge – Mykolo Romerio universiteto šuolis

Nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos (Consejo Superior de Investigaciones Cientificas – CSIC) įkurta Kibermetrikos laboratorija (Cybermetrics Lab) kas pusmetį atnaujina ir paskelbia pasaulio universitetų reitingą „Webometrics“ pagal universitetų aktyvumą pasauliniame internetiniame tinkle. skaityti »

VU garbės daktaro vardai – už Lietuvos laisvės ir mokslo pažangą

Vasario 11 d. 15 val. Šv. Jonų bažnyčioje bus suteikti Vilniaus universiteto garbės daktaro vardai. Už išskirtinį indėlį į Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinimą tarptautinėje erdvėje VU pagerbs Islandijos politiką, ekonomistą ir diplomatą Jóną Baldviną Hannibalssoną. skaityti »

Bibliotekų metais Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka užbaigia pagrindinio pastato rekonstrukciją

2016 metai Lietuvoje skirti bibliotekoms. Šūkiu „Stiprios bibliotekos, stipri visuomenė“ išreiškiama Bibliotekų metų idėja: siekiama bendruomenėse stiprinti bibliotekų identitetą, pristatyti ir populiarinti bibliotekų paslaugas, aktyvinti bendradarbiavimą tarptautiniu mastu, taip pat skatinti skaitymą ir formuoti teigiamą požiūrį į jį. skaityti »

Konkurse „ARTech 2016“ mokiniams duris atvers pusšimtis inžinerinių įmonių

Norėdami padėti moksleiviams atrasti inžineriją, jos grožį, galimybes, technologijų pažangą ir inovacijas, Švietimo ir mokslo ministerija, Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) ir Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija (LINPRA) skelbia konkursą „ARTech 2016“. skaityti »

Saugaus interneto savaitė: saugiai elgtis internete vaikus mokys 35 specialistai

Lietuvos mokyklose prasideda Saugaus interneto savaitė. Jos metu daugiau nei 25 įmonių specialistai vyks į susitikus su moksleiviais, kurių metu pasakos apie saugų bendravimą ir naršymą internete. skaityti »

Didesnis IT studijų finansavimas – galimybė, kurios verslas seniai laukė

Gali būti, kad jau greitai Lietuvos aukštąsias mokyklas paliks vis daugiau studentų, rankose laikančių technologinių mokslų diplomą. skaityti »

Lietuvos edukologijos universitetas organizuoja taupiausio bendrabučio konkursą

Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) galvoja apie ateitį ir kviečia bendrabučiuose gyvenančius universiteto studentus dalyvauti taupiausio bendrabučio konkurse. Tai naujas konkurso, vykstančio nuo 2013 metų, etapas. skaityti »

Paaiškėjo geriausiai informatiką išmanantys šalies moksleiviai

Paskutinę sausio dieną surengtas informatikos ir informatinio mąstymo konkurso „Bebras“ II etapas. Jame paaiškėjo geriausieji ir gabiausieji informatikai. skaityti »