2011 metų Nobelio fizikos premija – už visatos plėtimosi greitėjimo atradimą

Publikuota: 2011 m. spalio 5 d. trečiadienis

1998 metais dviem mokslininkų grupėms pristačius savo darbų rezultatus sudrebėjo ne tik kosmologijos mokslo pagrindai, bet ir garsioji A. Einšteino Bendroji reliatyvumo teorija.

Fizikų bendruomenėje kilusio šurmulio kaltininkai – JAV astrofizikai Saul Perlmutter ir Adam G. Riess bei JAV ir Australijos pilietybę turintis astrofizikas Brian P. Schmidt. Mokslininkai dirbo dviejose grupėse – pirmajai, darbą pradėjusiai 1988 metais, vadovavo Saul Perlmutter, o antrajai, į tyrimus įsijungusiai 1994 metais, – Brian P. Schmidt. Pastarojoje grupėje dirbo ir didelį indėlį į tyrimus įnešė Adam G. Riess.

Mokslininkai lenktyniaudami tarpusavyje ieškojo tolimiausių supernovų. Vis sudėtingesni žemės paviršiuje ir orbitoje esantys teleskopai, vis galingesni kompiuteriai ir nauji optiniai jutikliai (už kuriuos 2009 metais taip pat skirta Nobelio fizikos premija) atvėrė galimybes paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atsakyti į kai kuriuos kosmologijos klausimus.

Didžiausią savo gyvenime atradimą mokslininkai padarė stebėdami nutolusias Ia tipo supernovas. Iš viso abi grupės stebėjo 50 tokio tipo supernovų ir kiekviena atskirai sprendė tą patį klausimą – kodėl jų ryškumas buvo mažesnis, nei turėtų būti pagal tuometinius kosmologinius modelius. Iš pradžių tai buvo palaikyta stebėjimų paklaida, tačiau kruopščiai daugybę kartų patikrinus visus rezultatus, jokių klaidų neaptikta. Kuomet atskirai dirbusios mokslininkų komandos sulygino gautus duomenis ir įsitikino jų identiškumu, padaryta tuo metu stulbinanti išvada – Visata plečiasi ne lėtėdama, o greitėdama.

Deja, to nenumatė nei standartinis kosmologinis modelis, nei Bendroji reliatyvumo teorija. Pasaulio fizikams teko apsispręsti, ar yra klaidingos šios teorijos, ar tiesiog visatoje egzistuoja kažkas tokio, ko iki šiol niekas neįvertino. Nors dalis fizikų pasisakė už naujų teorijų kūrimą, didžioji dalis priėjo prie išvados, jog geriausia būtų įvesti naujas sąvokas, apibūdinančias paslaptingus ir dar fiziškai neaptiktus reiškinius – tamsiąją medžiagą bei tamsiąją energiją. Nuo to laiko daugybė mokslininkų komandų vis dar suka galvas, kaip įrodyti arba paneigti šių darinių egzistavimą.

Nežiūrint to, po Visatos plėtimosi greitėjimo įrodymų supratimas apie astrofiziką pasikeitė iš esmės, o tai ir buvo įvertinta Nobelio premija, kurią visi trys astrofizikai pasidalins į lygias dalis.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Nobelio fizikos premijos vertas atradimas atveria kelius naujoms medžiagų būsenoms

Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys JAV mokslininkai: Davidas J. Thoulessas, F. Duncanas M. Haldane‘as ir J. Michaelas Kosterlitzas už atrastus topologinius fazinius virsmus medžiagoje. Mokslininkai pasiūlė modelius, kaip šie virsmai galėtų pasireikšti. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Duris atvers Vilniaus kolegijos vaikų darželis „Vikutis“

Vasario 11 d. 13 val. Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto Edukacijos centre (Palydovo g. 29, Vilnius) atidaromas kolegijos įsteigtas vaikų darželis „Vikutis“. Tai pirmasis ir kol kas vienintelis darželis, veiksiantis šioje aukštojoje mokykloje. skaityti »

Prasidėjo išankstinis abiturientų priėmimas į aukštąsias mokyklas

Vasario 1 d. prasidėjo išankstinis abiturientų priėmimas į bakalauro studijas. Vienas pirmųjų išankstinius priėmimus Lietuvoje vykdo ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas. skaityti »

Japonijos ambasada organizuoja konkursą Lietuvos mokytojams

Japonijos ambasada skelbia konkursą jauniems (iki 35 metų) mokytojams, kurie norėtų gauti stipendiją ir dalyvauti mokytojų profesinio tobulinimosi programoje Japonijoje. skaityti »

Šiuolaikinėje mokykloje – programavimas nuo pirmos klasės

Pedagogai iš visos Lietuvos savaitę pradėjo piešdami šiuolaikinės mokyklos vizijas. Šalies sostinėje vyko analogų neturinčios skaitmeninių mokymų pedagogams programos „Samsung Mokykla ateičiai“ finalinis renginys. skaityti »

Prasideda nacionalinis moksleivių čempionatas „Makaronų tiltai 2016“

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) šiemet vėl kviečia išbandyti jėgas nacionaliniame statybos iš makaronų čempionate „Makaronų tiltai 2016“. Jame gali dalyvauti iš 4 moksleivių suburtos komandos. skaityti »

Aukštosios mokyklos didina minimalius stojamuosius balus

Švietimo ir mokslo ministerija kreipėsi į aukštąsias mokyklas dėl minimalaus stojamojo balo nustatymo 2016 m. priėmimo taisyklėse. skaityti »

LEU vyresniųjų klasių moksleivius kviečia į „Jaunojo pedagogo akademiją“

Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) jau trečią kartą kviečia 11–12 klasių moksleivius į „Jaunojo pedagogo akademiją“ (JPA), kurios metu geriau pažins pedagogo profesiją, ugdysis lyderystės, bendravimo, komandinio darbo ir organizavimo įgūdžius. skaityti »

Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatytas KTU ir LSMU susijungimo projektas

Iki 2025 metų – tarp 250 geriausiųjų pasaulio universitetų. Tokį tikslą sau kelia Kauno technologijos (KTU) ir Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) universitetai. skaityti »

Projekto „Išmanioji klasė 2016“ prizai – geriausiai rūšiuojančiai Lietuvos mokyklai

Nuo sausio prasideda naujas „Mes rūšiuojam“ projektas, kurio metu daugiausiai naudotų mobiliųjų telefonų bei planšetinių kompiuterių surinkusiai mokyklai bus įrengta išmanioji klasė. skaityti »

Žaidimas „Minecraft“ keliasi į mokyklų klases

Šią vasarą JAV programinės ir techninės įrangos gamintoja „Microsoft“ pristatys specialų populiariojo žaidimo „Minecraft“ leidimą, skirtą švietimui. skaityti »