2011 metų Nobelio fizikos premija – už visatos plėtimosi greitėjimo atradimą

Publikuota: 2011 m. spalio 5 d. trečiadienis

1998 metais dviem mokslininkų grupėms pristačius savo darbų rezultatus sudrebėjo ne tik kosmologijos mokslo pagrindai, bet ir garsioji A. Einšteino Bendroji reliatyvumo teorija.

Fizikų bendruomenėje kilusio šurmulio kaltininkai – JAV astrofizikai Saul Perlmutter ir Adam G. Riess bei JAV ir Australijos pilietybę turintis astrofizikas Brian P. Schmidt. Mokslininkai dirbo dviejose grupėse – pirmajai, darbą pradėjusiai 1988 metais, vadovavo Saul Perlmutter, o antrajai, į tyrimus įsijungusiai 1994 metais, – Brian P. Schmidt. Pastarojoje grupėje dirbo ir didelį indėlį į tyrimus įnešė Adam G. Riess.

Mokslininkai lenktyniaudami tarpusavyje ieškojo tolimiausių supernovų. Vis sudėtingesni žemės paviršiuje ir orbitoje esantys teleskopai, vis galingesni kompiuteriai ir nauji optiniai jutikliai (už kuriuos 2009 metais taip pat skirta Nobelio fizikos premija) atvėrė galimybes paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atsakyti į kai kuriuos kosmologijos klausimus.

Didžiausią savo gyvenime atradimą mokslininkai padarė stebėdami nutolusias Ia tipo supernovas. Iš viso abi grupės stebėjo 50 tokio tipo supernovų ir kiekviena atskirai sprendė tą patį klausimą – kodėl jų ryškumas buvo mažesnis, nei turėtų būti pagal tuometinius kosmologinius modelius. Iš pradžių tai buvo palaikyta stebėjimų paklaida, tačiau kruopščiai daugybę kartų patikrinus visus rezultatus, jokių klaidų neaptikta. Kuomet atskirai dirbusios mokslininkų komandos sulygino gautus duomenis ir įsitikino jų identiškumu, padaryta tuo metu stulbinanti išvada – Visata plečiasi ne lėtėdama, o greitėdama.

Deja, to nenumatė nei standartinis kosmologinis modelis, nei Bendroji reliatyvumo teorija. Pasaulio fizikams teko apsispręsti, ar yra klaidingos šios teorijos, ar tiesiog visatoje egzistuoja kažkas tokio, ko iki šiol niekas neįvertino. Nors dalis fizikų pasisakė už naujų teorijų kūrimą, didžioji dalis priėjo prie išvados, jog geriausia būtų įvesti naujas sąvokas, apibūdinančias paslaptingus ir dar fiziškai neaptiktus reiškinius – tamsiąją medžiagą bei tamsiąją energiją. Nuo to laiko daugybė mokslininkų komandų vis dar suka galvas, kaip įrodyti arba paneigti šių darinių egzistavimą.

Nežiūrint to, po Visatos plėtimosi greitėjimo įrodymų supratimas apie astrofiziką pasikeitė iš esmės, o tai ir buvo įvertinta Nobelio premija, kurią visi trys astrofizikai pasidalins į lygias dalis.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Nobelio fizikos premijos vertas atradimas atveria kelius naujoms medžiagų būsenoms

Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys JAV mokslininkai: Davidas J. Thoulessas, F. Duncanas M. Haldane‘as ir J. Michaelas Kosterlitzas už atrastus topologinius fazinius virsmus medžiagoje. Mokslininkai pasiūlė modelius, kaip šie virsmai galėtų pasireikšti. skaityti »

Populiariausi straipsniai

VGTU lankosi Indonezijos ambasadorius

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) svečiuojasi Indonezijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje J. E. Bomer Pasaribu. skaityti »

Verslo stipendijos studentams leidžia patikėti savimi

Gabiems studentams verslo skiriamos stipendijos svarbios ne tik finansiniu požiūriu. Aktyviai su verslininkais bendradarbiaujančių universitetų specialistai sako, kad kur kas svarbiau tokiomis stipendijomis stiprinti studentų motyvaciją ir skatinti juos dar labiau stengtis. skaityti »

Iš Vilniaus mero lūpų – kvietimas verslininkams prisidėti prie mokslo centro kūrimo

Susitikime su verslininkais Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius pristatė sostinėje planuojamo statyti Nacionalinio mokslo centro (muziejaus) koncepciją. skaityti »

Seime bus apdovanoti tarptautinių olimpiadų ir konkursų laimėtojai

2015 metais 91 Lietuvos mokinys dalyvavo 19 tarptautinių renginių, kuriuose iškovojo 1 aukso medalį, 7 sidabro ir 20 bronzos medalių – iš viso 28 asmeninius medalius, taip pat – 5 pagyrimo raštus, 6 specialiuosius prizus, 1 pirmą ir 1 trečią vietą. skaityti »

Baigtas statyti Jungtinis gyvybės mokslų centras

Jungtinio gyvybės mokslų centro (JGMC) idėja virto realybe – oficialiai baigtos vieno ambicingiausių, didžiausių ir inovatyviausių mūsų šalies pastatų statybos. skaityti »

LEU svečiuosis Baltarusijos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos delegacija

Š. m. gruodžio 11 d. 12 val. Lietuvos edukologijos universitete (LEU)svečiuosis Baltarusijos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos delegacija. skaityti »

Lietuvoje kuriama dešimt STEAM – gamtos ir technologijos mokslų – centrų moksleiviams

Siekiant didinti mokinių susidomėjimą mokslu, Lietuvoje kuriama dešimt STEAM – gamtos, technologijų, inžinerijos, matematikos ir kūrybiškumo ugdymo – centrų. skaityti »

Švietimo ir mokslo ministerija skelbia konkursą užsienio lituanistinėms mokykloms

Švietimo ir mokslo ministerija skelbia konkursą užsienio lietuvių neformaliojo lituanistinio švietimo projektams finansuoti 2016 metais. skaityti »

Aukštojo mokslo taryboje sustiprės darbdavių balsas

Į Aukštojo mokslo tarybą įtraukta daugiau socialinių partnerių – darbdavių – atstovų. Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė patvirtino atnaujintą Aukštojo mokslo tarybos sudėtį. skaityti »

Sukurtas virtualus žaidimas „Knygos kelias“

Įgyvendinant projektą „Senosios knygos slėpiniai“, buvo sukurtas ir lapkričio–gruodžio mėn. Kauno regiono bibliotekose ir mokyklose pristatytas virtualus žaidimas „Knygos kelias“. skaityti »