2011 metų Nobelio fizikos premija – už visatos plėtimosi greitėjimo atradimą

Publikuota: 2011 m. spalio 5 d. trečiadienis

1998 metais dviem mokslininkų grupėms pristačius savo darbų rezultatus sudrebėjo ne tik kosmologijos mokslo pagrindai, bet ir garsioji A. Einšteino Bendroji reliatyvumo teorija.

Fizikų bendruomenėje kilusio šurmulio kaltininkai – JAV astrofizikai Saul Perlmutter ir Adam G. Riess bei JAV ir Australijos pilietybę turintis astrofizikas Brian P. Schmidt. Mokslininkai dirbo dviejose grupėse – pirmajai, darbą pradėjusiai 1988 metais, vadovavo Saul Perlmutter, o antrajai, į tyrimus įsijungusiai 1994 metais, – Brian P. Schmidt. Pastarojoje grupėje dirbo ir didelį indėlį į tyrimus įnešė Adam G. Riess.

Mokslininkai lenktyniaudami tarpusavyje ieškojo tolimiausių supernovų. Vis sudėtingesni žemės paviršiuje ir orbitoje esantys teleskopai, vis galingesni kompiuteriai ir nauji optiniai jutikliai (už kuriuos 2009 metais taip pat skirta Nobelio fizikos premija) atvėrė galimybes paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atsakyti į kai kuriuos kosmologijos klausimus.

Didžiausią savo gyvenime atradimą mokslininkai padarė stebėdami nutolusias Ia tipo supernovas. Iš viso abi grupės stebėjo 50 tokio tipo supernovų ir kiekviena atskirai sprendė tą patį klausimą – kodėl jų ryškumas buvo mažesnis, nei turėtų būti pagal tuometinius kosmologinius modelius. Iš pradžių tai buvo palaikyta stebėjimų paklaida, tačiau kruopščiai daugybę kartų patikrinus visus rezultatus, jokių klaidų neaptikta. Kuomet atskirai dirbusios mokslininkų komandos sulygino gautus duomenis ir įsitikino jų identiškumu, padaryta tuo metu stulbinanti išvada – Visata plečiasi ne lėtėdama, o greitėdama.

Deja, to nenumatė nei standartinis kosmologinis modelis, nei Bendroji reliatyvumo teorija. Pasaulio fizikams teko apsispręsti, ar yra klaidingos šios teorijos, ar tiesiog visatoje egzistuoja kažkas tokio, ko iki šiol niekas neįvertino. Nors dalis fizikų pasisakė už naujų teorijų kūrimą, didžioji dalis priėjo prie išvados, jog geriausia būtų įvesti naujas sąvokas, apibūdinančias paslaptingus ir dar fiziškai neaptiktus reiškinius – tamsiąją medžiagą bei tamsiąją energiją. Nuo to laiko daugybė mokslininkų komandų vis dar suka galvas, kaip įrodyti arba paneigti šių darinių egzistavimą.

Nežiūrint to, po Visatos plėtimosi greitėjimo įrodymų supratimas apie astrofiziką pasikeitė iš esmės, o tai ir buvo įvertinta Nobelio premija, kurią visi trys astrofizikai pasidalins į lygias dalis.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Nobelio fizikos premijos vertas atradimas atveria kelius naujoms medžiagų būsenoms

Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys JAV mokslininkai: Davidas J. Thoulessas, F. Duncanas M. Haldane‘as ir J. Michaelas Kosterlitzas už atrastus topologinius fazinius virsmus medžiagoje. Mokslininkai pasiūlė modelius, kaip šie virsmai galėtų pasireikšti. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Vilniuje moksleiviai dalyvavo kūrybinio programavimo popietėje

Jungiantis prie pasaulinės iniciatyvios „Hour of code“, programavimo valandai subursiančios daugiau nei 100 milijonų vaikų visame pasaulyje, gruodžio 5 d. Vilniuje pirmą kartą 300 moksleivių buvo pakviesti susipažinti su kūrybiniu programavimu. skaityti »

Vyks seminarų ciklas mokytojams nacionalinio saugumo temomis

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje (Šilo g. 5A, Vilnius) prasidės seminarų ciklas „Nacionalinio saugumo ir pilietiškumo nuostatų stiprinimas ugdyme“. skaityti »

Geriausių pasaulio verslo mokyklų tinkle – KTU Ekonomikos ir verslo fakultetas

Didžiausios tarptautinės vadybos vystymo asociacijos „EFMD Global Network“ (EFMD GN) narių atrankos komitetas gruodžio 3 d. oficialiai patvirtino, kad Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakultetas (KTU EVF) atitiko visus jų keliamus reikalavimus. skaityti »

M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokiniai pirmą kartą koncertuos Ermitaže Sankt Peterburge

Gruodžio 6 dieną Sankt Peterburgo Ermitaže koncertuos Lietuvos nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos auklėtiniai, kelis muzikinius numerius atliks ir Sankt Peterburgo kultūros komiteto muzikinis licėjus. skaityti »

Kaip studentui išmokti planuoti savo išlaidas

Dažnas pirmakursis nemoka planuoti savo išlaidų, todėl mėnesiui skirta suma ištirpsta per porą savaičių. Ką turi žinoti jaunas žmogus, kad taip nenutiktų? skaityti »

VU pirmą kartą pateko tarp 200 geriausių kylančios ekonomikos šalių universitetų

Gruodžio 2 d. paskelbtame tarptautiniame „Times Higher Education“ (THE) BRICS ir kylančios ekonomikos šalių reitinge Vilniaus universitetas (VU) užėmė 116 vietą. VU yra pirmoji ir vienintelė Lietuvos aukštoji mokykla, patekusi į šios agentūros sudaromus reitingus. skaityti »

Gerai besimokantiesiems iki metų pabaigos bus grąžinta 4,7 mln. eurų

Valstybinio studijų fondo valdyba patvirtino sąrašą asmenų, kuriems bus kompensuota už studijas sumokėta kaina. Į studijas investuotas lėšas atgaus net 2450 geriausių rezultatų pasiekusių studentų ir alumnų, studijavusių valstybės nefinansuojamose studijų vietose. skaityti »

Pasaulinio garso mokslininkai minėjo didžiausios mokslinių tyrimų įstaigos Lietuvoje sukaktį

Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC) – šiemet išgyvena įdomų ir permainingą laiką – ne tik mini penkerių metų sukaktį, bet ir keliasi į naujus namus – moderniai įrengtas mokslines laboratorijas. skaityti »

VU Fizikos fakultetas mini 50 metų jubiliejų

Šią savaitę Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas švenčia 50 metų jubiliejų. Ta proga fakulteto bendruomenė kviečia visus, ne tik buvusius ar esamus fizikus, dalyvauti šventiniuose renginiuose. Jie tęsis iki gruodžio 4 dienos. skaityti »

Švietimo ir mokslo ministerija pradeda viešąsias konsultacijas dėl naujos mokinių pasiekimų vertinimo sistemos

Svarstoma, kad abitūros egzaminus, kurie sukelia nemenką stresą abiturientams ir ne itin išsamiai parodo jų žinias ir kompetencijas, palaipsniui pakeistų kaupiamojo vertinimo sistema. skaityti »