2011 metų Nobelio fizikos premija – už visatos plėtimosi greitėjimo atradimą

Publikuota: 2011 m. spalio 5 d. trečiadienis

1998 metais dviem mokslininkų grupėms pristačius savo darbų rezultatus sudrebėjo ne tik kosmologijos mokslo pagrindai, bet ir garsioji A. Einšteino Bendroji reliatyvumo teorija.

Fizikų bendruomenėje kilusio šurmulio kaltininkai – JAV astrofizikai Saul Perlmutter ir Adam G. Riess bei JAV ir Australijos pilietybę turintis astrofizikas Brian P. Schmidt. Mokslininkai dirbo dviejose grupėse – pirmajai, darbą pradėjusiai 1988 metais, vadovavo Saul Perlmutter, o antrajai, į tyrimus įsijungusiai 1994 metais, – Brian P. Schmidt. Pastarojoje grupėje dirbo ir didelį indėlį į tyrimus įnešė Adam G. Riess.

Mokslininkai lenktyniaudami tarpusavyje ieškojo tolimiausių supernovų. Vis sudėtingesni žemės paviršiuje ir orbitoje esantys teleskopai, vis galingesni kompiuteriai ir nauji optiniai jutikliai (už kuriuos 2009 metais taip pat skirta Nobelio fizikos premija) atvėrė galimybes paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atsakyti į kai kuriuos kosmologijos klausimus.

Didžiausią savo gyvenime atradimą mokslininkai padarė stebėdami nutolusias Ia tipo supernovas. Iš viso abi grupės stebėjo 50 tokio tipo supernovų ir kiekviena atskirai sprendė tą patį klausimą – kodėl jų ryškumas buvo mažesnis, nei turėtų būti pagal tuometinius kosmologinius modelius. Iš pradžių tai buvo palaikyta stebėjimų paklaida, tačiau kruopščiai daugybę kartų patikrinus visus rezultatus, jokių klaidų neaptikta. Kuomet atskirai dirbusios mokslininkų komandos sulygino gautus duomenis ir įsitikino jų identiškumu, padaryta tuo metu stulbinanti išvada – Visata plečiasi ne lėtėdama, o greitėdama.

Deja, to nenumatė nei standartinis kosmologinis modelis, nei Bendroji reliatyvumo teorija. Pasaulio fizikams teko apsispręsti, ar yra klaidingos šios teorijos, ar tiesiog visatoje egzistuoja kažkas tokio, ko iki šiol niekas neįvertino. Nors dalis fizikų pasisakė už naujų teorijų kūrimą, didžioji dalis priėjo prie išvados, jog geriausia būtų įvesti naujas sąvokas, apibūdinančias paslaptingus ir dar fiziškai neaptiktus reiškinius – tamsiąją medžiagą bei tamsiąją energiją. Nuo to laiko daugybė mokslininkų komandų vis dar suka galvas, kaip įrodyti arba paneigti šių darinių egzistavimą.

Nežiūrint to, po Visatos plėtimosi greitėjimo įrodymų supratimas apie astrofiziką pasikeitė iš esmės, o tai ir buvo įvertinta Nobelio premija, kurią visi trys astrofizikai pasidalins į lygias dalis.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Nobelio fizikos premijos vertas atradimas atveria kelius naujoms medžiagų būsenoms

Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys JAV mokslininkai: Davidas J. Thoulessas, F. Duncanas M. Haldane‘as ir J. Michaelas Kosterlitzas už atrastus topologinius fazinius virsmus medžiagoje. Mokslininkai pasiūlė modelius, kaip šie virsmai galėtų pasireikšti. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Šalies mokyklų bendruomenės kviečiamos dalyvauti konkurse

Švietimo ir mokslo ministrei Audronei Pitrėnienei šiuos mokslo metus paskelbus Mokyklos bendruomenės metais, inicijuojamas švietimo įstaigoms skirtas konkursas. skaityti »

Lietuvos jaunimą reikia ugdyti kaip sau veikiančių smulkių ir vidutinių įmonių vadovus

Lapkričio 16 d. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Kokios švietimo ir mokymo sistemos reikia Lietuvai: darbo rinkos ir ekonominio augimo iššūkiai“. skaityti »

Naujas LEU mokslo partneris – Baltijos-Amerikos biotaksonomijos institutas

Nuo šiol Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) bendradarbiaus su Baltijos–Amerikos biotaksonomijos institutu. Šio instituto misija – ryšių tarp Baltijos šalių ir Jungtinių Amerikos Valstijų, taip pat tarp kitų Amerikos šalių stiprinimas per mokslinius tyrimus ir edukacines programas. skaityti »

KTU įsikurs išskirtinė dizaino biblioteka

Kitais metais Kauno technologijos universiteto (KTU) „Santakos“ slėnyje duris atvers bibliotekos „DesignLibrary“ padalinys. Tai bus pirmasis šios bibliotekos, turinčios padalinius Šanchajuje ir Stambule, filialas Šiaurės Europoje. skaityti »

Vilnius – geriausia vieta Nacionaliniam mokslo centrui kurti

Vilniaus meras Remigijus Šimašius Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatė Mokslo centro Vilniuje steigimo idėją ir projektą. skaityti »

Vilniaus universiteto atlikėjai surengs koncertus Baltarusijoje

Vilniaus universiteto (VU) chorai „Gaudeamus“ ir „Pro musica“ bei VU kamerinis orkestras išvyko gastrolių į Baltarusiją. skaityti »

KTU gimnazistai atstovaus Lietuvai gamtos mokslų olimpiadoje Pietų Korėjoje

Šiais metais jaunių gamtos mokslų olimpiadoje, kuri gruodžio pirmąją savaitę vyks Pietų Korėjoje, Lietuvai atstovaus trys Kauno technologijos universiteto gimnazijos (KTUG) auklėtiniai– Mindaugas Dženkaitis, Justinas Terentjevas ir Ignas Šakuro. skaityti »

Už studijas sumokėtus pinigus atgaus beveik 10 proc. geriausiųjų

Geriausiems už mokslą mokantiems bakalauro ir vientisųjų studijų studentams valstybė kompensuoja studijų kainą. Šį rudenį kompensacijas gaus 9,8 proc. studentų. Lyginant su ankstesniais metais jų dalis gerokai išaugo ir beveik pasiekia nustatytą maksimalią 10 proc. ribą. skaityti »

Švietimo ir mokslo ministerija siūlo didinti skatinamąsias stipendijas

Nuo 2016 m. rugsėjo daugiau lėšų ketinama skirti skatinamosioms stipendijoms. Tokį pasiūlymą Švietimo ir mokslo ministerija pateikė derinti Finansų ministerijai, Lietuvos universitetų rektorių ir kolegijų direktorių konferencijoms bei Lietuvos studentų sąjungai. skaityti »

Vilniaus automechanikos ir verslo mokykloje – technologijų proveržis

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius dalyvavo atidarant Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos Modernaus variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto bei Transporto sektorinio praktinio mokymo centrus. skaityti »