2011 metų Nobelio fizikos premija – už visatos plėtimosi greitėjimo atradimą

Publikuota: 2011 m. spalio 5 d. trečiadienis

1998 metais dviem mokslininkų grupėms pristačius savo darbų rezultatus sudrebėjo ne tik kosmologijos mokslo pagrindai, bet ir garsioji A. Einšteino Bendroji reliatyvumo teorija.

Fizikų bendruomenėje kilusio šurmulio kaltininkai – JAV astrofizikai Saul Perlmutter ir Adam G. Riess bei JAV ir Australijos pilietybę turintis astrofizikas Brian P. Schmidt. Mokslininkai dirbo dviejose grupėse – pirmajai, darbą pradėjusiai 1988 metais, vadovavo Saul Perlmutter, o antrajai, į tyrimus įsijungusiai 1994 metais, – Brian P. Schmidt. Pastarojoje grupėje dirbo ir didelį indėlį į tyrimus įnešė Adam G. Riess.

Mokslininkai lenktyniaudami tarpusavyje ieškojo tolimiausių supernovų. Vis sudėtingesni žemės paviršiuje ir orbitoje esantys teleskopai, vis galingesni kompiuteriai ir nauji optiniai jutikliai (už kuriuos 2009 metais taip pat skirta Nobelio fizikos premija) atvėrė galimybes paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atsakyti į kai kuriuos kosmologijos klausimus.

Didžiausią savo gyvenime atradimą mokslininkai padarė stebėdami nutolusias Ia tipo supernovas. Iš viso abi grupės stebėjo 50 tokio tipo supernovų ir kiekviena atskirai sprendė tą patį klausimą – kodėl jų ryškumas buvo mažesnis, nei turėtų būti pagal tuometinius kosmologinius modelius. Iš pradžių tai buvo palaikyta stebėjimų paklaida, tačiau kruopščiai daugybę kartų patikrinus visus rezultatus, jokių klaidų neaptikta. Kuomet atskirai dirbusios mokslininkų komandos sulygino gautus duomenis ir įsitikino jų identiškumu, padaryta tuo metu stulbinanti išvada – Visata plečiasi ne lėtėdama, o greitėdama.

Deja, to nenumatė nei standartinis kosmologinis modelis, nei Bendroji reliatyvumo teorija. Pasaulio fizikams teko apsispręsti, ar yra klaidingos šios teorijos, ar tiesiog visatoje egzistuoja kažkas tokio, ko iki šiol niekas neįvertino. Nors dalis fizikų pasisakė už naujų teorijų kūrimą, didžioji dalis priėjo prie išvados, jog geriausia būtų įvesti naujas sąvokas, apibūdinančias paslaptingus ir dar fiziškai neaptiktus reiškinius – tamsiąją medžiagą bei tamsiąją energiją. Nuo to laiko daugybė mokslininkų komandų vis dar suka galvas, kaip įrodyti arba paneigti šių darinių egzistavimą.

Nežiūrint to, po Visatos plėtimosi greitėjimo įrodymų supratimas apie astrofiziką pasikeitė iš esmės, o tai ir buvo įvertinta Nobelio premija, kurią visi trys astrofizikai pasidalins į lygias dalis.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Nobelio fizikos premijos vertas atradimas atveria kelius naujoms medžiagų būsenoms

Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys JAV mokslininkai: Davidas J. Thoulessas, F. Duncanas M. Haldane‘as ir J. Michaelas Kosterlitzas už atrastus topologinius fazinius virsmus medžiagoje. Mokslininkai pasiūlė modelius, kaip šie virsmai galėtų pasireikšti. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Vilniaus universitete sostinės mokyklos dalysis savito ugdymo idėjomis

Vilniaus mokyklos susiburs pasidalyti savitomis ugdymo praktikomis, pristatys, ką yra sukūrusios ar atradusios, ir tai, kas jų mokyklą daro geresnę, stipresnę, išskirtinę. skaityti »

Aukštojo mokslo kokybei – aukštesni reikalavimai

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su akademinės bendruomenės, darbdavių ir studentų atstovais aukštojo mokslo kokybės klausimus. skaityti »

Valstybinių universitetų rektoriai ir kolegijų direktoriai diskutavo apie bendradarbiavimo galimybes

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė sukvietė valstybinių universitetų rektorius ir kolegijų direktorius į susitikimą. Jie dalyvavo diskusijoje „Naujos bendradarbiavimo kryptys. Stipri partnerystė − naujos galimybės“. skaityti »

ISM Mokytojų universitetas: prognozės ateities mokykloms

ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas spalio 27 d. pakvietė Lietuvos mokytojus bei mokyklų vadovus į profesinio tobulėjimo seminarų ciklą „ISM Mokytojų universitetas“. skaityti »

Mokykla be sienų kviečia į atradimų laboratorijas

Lapkričio 6–7 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO vyksiančioje švietimo parodoje „Mokykla 2015“ bus įrodyta – mokslas nėra nuobodus. skaityti »

MRU rektorius lankosi partnerių universitetuose Japonijoje

Spalio 29–lapkričio 3 d. Mykolo Romerio universiteto rektorius doc. dr. Algirdas Monkevičius lankysis Japonijoje. Rektorius vyksta dalyvauti MRU partnerio Josai tarptautinio universiteto 50-ečio jubiliejuje. skaityti »

Verslumas reikalingas visiems – ne tik verslininkams

Kaip ir skaitmeninis raštingumas ar kalbų mokėjimas, verslumas šiandien yra aktualus visiems, o ne tik verslo, vadybos ir ekonomikos studentams. Norintiems sėkmingai įsidarbinti šiuolaikiniame pasaulyje, jau studijų metu reikėtų išugdyti geresnį verslumo suvokimą. skaityti »

MRU LAB laboratorijos padės spręsti šalies savivaldybių švietimo problemas

Spalio 26 d. naujajame Mykolo Romerio universiteto MRU LAB korpuse įvyko Lietuvos savivaldybių švietimo skyrių vadovų susitikimas su MRU LAB Edukacinių technologijų laboratorijos vadove doc. dr. Asta Balkute bei Mokymosi visą gyvenimą laboratorijos vadove doc. dr. Jolanta Urbanovič. skaityti »

Lietuva – pasaulio mokslo lyderių akiratyje

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė spalio 27 d., 9.30 val., susitiks su didžiausio pasaulyje mokslo centro CERN direktoriumi, profesoriumi Rolfu-Dieteriu Heueriu ir Lietuvos mokslo akademijos prezidentu, profesoriumi Valdemaru Razumu. skaityti »

KTU kuriamos Rytų medicinos principais paremtos technologijos

Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechatronikos instituto direktoriaus Vytauto Ostaševičiaus vadovaujama mokslininkų komanda kuria Rytų medicinos principais paremtas inovacijas, kurios gali apsaugoti nuo klastingų ligų bei pagerinti savijautą. skaityti »