2011 metų Nobelio fizikos premija – už visatos plėtimosi greitėjimo atradimą

Publikuota: 2011 m. spalio 5 d. trečiadienis

1998 metais dviem mokslininkų grupėms pristačius savo darbų rezultatus sudrebėjo ne tik kosmologijos mokslo pagrindai, bet ir garsioji A. Einšteino Bendroji reliatyvumo teorija.

Fizikų bendruomenėje kilusio šurmulio kaltininkai – JAV astrofizikai Saul Perlmutter ir Adam G. Riess bei JAV ir Australijos pilietybę turintis astrofizikas Brian P. Schmidt. Mokslininkai dirbo dviejose grupėse – pirmajai, darbą pradėjusiai 1988 metais, vadovavo Saul Perlmutter, o antrajai, į tyrimus įsijungusiai 1994 metais, – Brian P. Schmidt. Pastarojoje grupėje dirbo ir didelį indėlį į tyrimus įnešė Adam G. Riess.

Mokslininkai lenktyniaudami tarpusavyje ieškojo tolimiausių supernovų. Vis sudėtingesni žemės paviršiuje ir orbitoje esantys teleskopai, vis galingesni kompiuteriai ir nauji optiniai jutikliai (už kuriuos 2009 metais taip pat skirta Nobelio fizikos premija) atvėrė galimybes paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atsakyti į kai kuriuos kosmologijos klausimus.

Didžiausią savo gyvenime atradimą mokslininkai padarė stebėdami nutolusias Ia tipo supernovas. Iš viso abi grupės stebėjo 50 tokio tipo supernovų ir kiekviena atskirai sprendė tą patį klausimą – kodėl jų ryškumas buvo mažesnis, nei turėtų būti pagal tuometinius kosmologinius modelius. Iš pradžių tai buvo palaikyta stebėjimų paklaida, tačiau kruopščiai daugybę kartų patikrinus visus rezultatus, jokių klaidų neaptikta. Kuomet atskirai dirbusios mokslininkų komandos sulygino gautus duomenis ir įsitikino jų identiškumu, padaryta tuo metu stulbinanti išvada – Visata plečiasi ne lėtėdama, o greitėdama.

Deja, to nenumatė nei standartinis kosmologinis modelis, nei Bendroji reliatyvumo teorija. Pasaulio fizikams teko apsispręsti, ar yra klaidingos šios teorijos, ar tiesiog visatoje egzistuoja kažkas tokio, ko iki šiol niekas neįvertino. Nors dalis fizikų pasisakė už naujų teorijų kūrimą, didžioji dalis priėjo prie išvados, jog geriausia būtų įvesti naujas sąvokas, apibūdinančias paslaptingus ir dar fiziškai neaptiktus reiškinius – tamsiąją medžiagą bei tamsiąją energiją. Nuo to laiko daugybė mokslininkų komandų vis dar suka galvas, kaip įrodyti arba paneigti šių darinių egzistavimą.

Nežiūrint to, po Visatos plėtimosi greitėjimo įrodymų supratimas apie astrofiziką pasikeitė iš esmės, o tai ir buvo įvertinta Nobelio premija, kurią visi trys astrofizikai pasidalins į lygias dalis.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Nobelio fizikos premijos vertas atradimas atveria kelius naujoms medžiagų būsenoms

Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys JAV mokslininkai: Davidas J. Thoulessas, F. Duncanas M. Haldane‘as ir J. Michaelas Kosterlitzas už atrastus topologinius fazinius virsmus medžiagoje. Mokslininkai pasiūlė modelius, kaip šie virsmai galėtų pasireikšti. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Neformaliojo vaikų švietimo krepšelis pasiteisino

Nors galutiniai registrų duomenys dar tvarkomi, matyti, kad valstybės skiriamas tikslinis finansavimas neformaliajam vaikų švietimui pasiteisino – registruotasi aktyviai, pasiūlyta didelė programų įvairovė. skaityti »

MRU vyko grupės „Dorich house“ baigiamasis susitikimas

Spalio 23 d. Mykolo Romerio universitete vyko baigiamasis Europos universitetų grupės Dorich house susitikimas. skaityti »

Vilniaus Sofijos Kovalevskajos mokykla minėjo 35 metų jubiliejų

Spalio 22 dieną į Vilniaus Sofijos Kovalevskajos mokyklą sugužėjo ne tik moksleiviai ir mokyklos bendruomenė, bet ir garbūs svečiai, tarp kurių Vilniaus meras Remigijus Šimašius, Seimo nariai Algirdas Sysas ir Vytautas Gapšys, ilgametės bičiulės įmonių grupės „Penki kontinentai“ atstovai ir kt. skaityti »

Pakeitimai lietuvių kalbos ir literatūros įskaitoje: abiturientai temas susidarys patys

Nuo šių mokslo metų abiturientai lietuvių kalbos ir literatūros įskaitą laikys pagal koreguotą įskaitos programą. Dabar mokiniai su mokytoju temas susidarys patys iš Vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros bendrosios programos ugdymo turinio. skaityti »

VU viešėjo naujasis Vengrijos Respublikos ambasadorius

Spalio 22 dieną su Vilniaus universiteto rektoriumi prof. Artūru Žukausku susitiko naujasis Vengrijos Respublikos ambasadorius Zoltánas Jancsi. skaityti »

Vilniaus universitetas regioniniame reitinge pateko į geriausiųjų 20-uką

Antrą kartą paskelbtame Kylančios Europos ir Centrinės Azijos universitetų reitinge (QS University Rankings: Emerging Europe and Central Asia, EECA) Vilniaus universitetas (VU) pakilo per 13 pozicijų ir užėmė 19 vietą. skaityti »

Lietuvos ir Izraelio ministrai aptarė, kaip panaudoti abiejų šalių mokslo ir verslo potencialą

Per ūkio ministro Evaldo Gusto susitikimą su Izraelio ekonomikos ministru Aryehu Deri buvo aptartos Lietuvos ir Izraelio ekonominio bendradarbiavimo perspektyvos, inovacijų ir turizmo plėtra, investicijų galimybės Lietuvoje. skaityti »

Studijos bus orientuotos į absolventų kompetencijas ir darbo rinkos poreikius

Nauji reikalavimai studijų programoms įpareigoja aukštąsias mokyklas studijas orientuoti į konkrečius tikslus ir studentų bei darbo rinkos poreikius. skaityti »

LEU senatas ir taryba vienbalsiai pritarė memorandumui dėl LEU, VDU, KU ir ŠU klasterio sudarymo

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) senatas (spalio 7 d.) ir taryba (spalio 16 d.) vienbalsiai pritarė memorandumui dėl Lietuvos edukologijos, Vytauto Didžiojo, Klaipėdos ir Šiaulių universitetų klasterio steigimo. skaityti »

MRU dalyvaus konferencijoje–festivalyje „Studfestas“

Spalio 21 d. Mykolo Romerio universitetas dalyvaus „Siemens“ arenoje vyksiančiame renginyje „Studfestas“ – pirmoje vienos dienos konferencijoje–festivalyje Lietuvoje, apjungiančiame aukštąjį mokslą, karjerą, muziką ir pramogas. skaityti »