2011 metų Nobelio fizikos premija – už visatos plėtimosi greitėjimo atradimą

Publikuota: 2011 m. spalio 5 d. trečiadienis

1998 metais dviem mokslininkų grupėms pristačius savo darbų rezultatus sudrebėjo ne tik kosmologijos mokslo pagrindai, bet ir garsioji A. Einšteino Bendroji reliatyvumo teorija.

Fizikų bendruomenėje kilusio šurmulio kaltininkai – JAV astrofizikai Saul Perlmutter ir Adam G. Riess bei JAV ir Australijos pilietybę turintis astrofizikas Brian P. Schmidt. Mokslininkai dirbo dviejose grupėse – pirmajai, darbą pradėjusiai 1988 metais, vadovavo Saul Perlmutter, o antrajai, į tyrimus įsijungusiai 1994 metais, – Brian P. Schmidt. Pastarojoje grupėje dirbo ir didelį indėlį į tyrimus įnešė Adam G. Riess.

Mokslininkai lenktyniaudami tarpusavyje ieškojo tolimiausių supernovų. Vis sudėtingesni žemės paviršiuje ir orbitoje esantys teleskopai, vis galingesni kompiuteriai ir nauji optiniai jutikliai (už kuriuos 2009 metais taip pat skirta Nobelio fizikos premija) atvėrė galimybes paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atsakyti į kai kuriuos kosmologijos klausimus.

Didžiausią savo gyvenime atradimą mokslininkai padarė stebėdami nutolusias Ia tipo supernovas. Iš viso abi grupės stebėjo 50 tokio tipo supernovų ir kiekviena atskirai sprendė tą patį klausimą – kodėl jų ryškumas buvo mažesnis, nei turėtų būti pagal tuometinius kosmologinius modelius. Iš pradžių tai buvo palaikyta stebėjimų paklaida, tačiau kruopščiai daugybę kartų patikrinus visus rezultatus, jokių klaidų neaptikta. Kuomet atskirai dirbusios mokslininkų komandos sulygino gautus duomenis ir įsitikino jų identiškumu, padaryta tuo metu stulbinanti išvada – Visata plečiasi ne lėtėdama, o greitėdama.

Deja, to nenumatė nei standartinis kosmologinis modelis, nei Bendroji reliatyvumo teorija. Pasaulio fizikams teko apsispręsti, ar yra klaidingos šios teorijos, ar tiesiog visatoje egzistuoja kažkas tokio, ko iki šiol niekas neįvertino. Nors dalis fizikų pasisakė už naujų teorijų kūrimą, didžioji dalis priėjo prie išvados, jog geriausia būtų įvesti naujas sąvokas, apibūdinančias paslaptingus ir dar fiziškai neaptiktus reiškinius – tamsiąją medžiagą bei tamsiąją energiją. Nuo to laiko daugybė mokslininkų komandų vis dar suka galvas, kaip įrodyti arba paneigti šių darinių egzistavimą.

Nežiūrint to, po Visatos plėtimosi greitėjimo įrodymų supratimas apie astrofiziką pasikeitė iš esmės, o tai ir buvo įvertinta Nobelio premija, kurią visi trys astrofizikai pasidalins į lygias dalis.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Nobelio fizikos premijos vertas atradimas atveria kelius naujoms medžiagų būsenoms

Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys JAV mokslininkai: Davidas J. Thoulessas, F. Duncanas M. Haldane‘as ir J. Michaelas Kosterlitzas už atrastus topologinius fazinius virsmus medžiagoje. Mokslininkai pasiūlė modelius, kaip šie virsmai galėtų pasireikšti. skaityti »

Populiariausi straipsniai

R. Dargis: „Dabar galėsime dar labiau paskatinti užsienyje studijuojančius sugrįžti į Lietuvą“

Spalio 14 d. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ir VšĮ „Global Lithuanian Leaders“ (GLL) pasirašė bendradarbiavimo sutartį. skaityti »

Seimo Pirmininkė pasveikino Lietuvos edukologijos universitetą su 80 metų veiklos jubiliejumi

Minint Lietuvos edukologijos universiteto 80-ies metų jubiliejų, Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė šia proga pasveikino universiteto rektorių Algirdą Gaižutį ir visą universiteto bendruomenę. skaityti »

Kokių permainų reikia mokslui ir studijoms Lietuvoje?

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA), per metus atlikęs keliolika tyrimų, spalio 14 d. renginyje „Mokslas ir studijos Lietuvoje: žvelgiantiems giliau“ pristatė permainas, šiandien reikalingas mokslui ir studijoms Lietuvoje. skaityti »

Verslininkai taps universitetų partneriais

Verslas visada yra dinamiškesnis, o universitetai konservatoriškesni. Kaip suderinti šiuos prieštaravimus ir abiejų pusių interesus, sprendžiant IT specialistų trūkumo problemą, tarėsi Vilniaus universiteto (VU) ir Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atstovai. skaityti »

VU Biotechnologijos institutas švenčia 40 metų sukaktį

Minėdamas 40 metų sukaktį, spalio 15 d. Vilniaus universiteto Biotechnologijos institutas rengia konferenciją „Biotechnologija Lietuvoje: 40 metų mokslo ir verslo partnerystei“, kurioje mokslininkai dalysis sėkmės istorijomis, apžvelgs ateities iššūkius ir perspektyvas. skaityti »

ŠMKK apsisprendė, koks studentas turėtų būti laikomas gerai besimokančiu

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK) spalio 14 d. posėdyje svarstė pasiūlymus dėl Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 70 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 70(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-3377. skaityti »

Paskirtos valstybinės Kazimiero Būgos stipendijos

Švietimo ir mokslo ministerija skiria Kazimiero Būgos stipendijas užsienyje veikiančių lituanistikos centrų studentams. 2015–2016 mokslo metais Lietuvos valstybines stipendijas gaus šeši studentai, studijuojantys lietuvių kalbą Čekijos, Lenkijos, Prancūzijos, Vengrijos ir Vokietijos universitetuose. skaityti »

Pasauliniame reitinge – VDU šuolis aukštyn

VDU Ekonomikos ir vadybos fakultetas sulaukė tarptautinio pripažinimo ir pagerino savo poziciją pasauliniame verslo universitetų ir mokyklų reitinge „Eduniversal“ – fakultetui pirmą kartą skirtas aukštas trijų palmės lapelių reitingas. skaityti »

Du iš trijų turtingiausių lietuvių savo vaikams karjeros linki Lietuvoje

SEB banko duomenimis, 48 proc. didžiausią turtą valdančių Baltijos šalių gyventojų norėtų, kad jų vaikai karjeros siektų užsienyje. Visgi Lietuvoje to pageidautų tik trečdalis (32 proc.) didelį turtą valdančių žmonių. skaityti »

MRU pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Bogoros universitetu iš Indonezijos

Spalio 13 d. Mykolo Romerio universitete (MRU) vyko iškilmingas MRU ir Bogoro žemės ūkio universiteto (Indonezija) bendradarbiavimo sutarties pasirašymas. skaityti »