2011 metų Nobelio fizikos premija – už visatos plėtimosi greitėjimo atradimą

Publikuota: 2011 m. spalio 5 d. trečiadienis

1998 metais dviem mokslininkų grupėms pristačius savo darbų rezultatus sudrebėjo ne tik kosmologijos mokslo pagrindai, bet ir garsioji A. Einšteino Bendroji reliatyvumo teorija.

Fizikų bendruomenėje kilusio šurmulio kaltininkai – JAV astrofizikai Saul Perlmutter ir Adam G. Riess bei JAV ir Australijos pilietybę turintis astrofizikas Brian P. Schmidt. Mokslininkai dirbo dviejose grupėse – pirmajai, darbą pradėjusiai 1988 metais, vadovavo Saul Perlmutter, o antrajai, į tyrimus įsijungusiai 1994 metais, – Brian P. Schmidt. Pastarojoje grupėje dirbo ir didelį indėlį į tyrimus įnešė Adam G. Riess.

Mokslininkai lenktyniaudami tarpusavyje ieškojo tolimiausių supernovų. Vis sudėtingesni žemės paviršiuje ir orbitoje esantys teleskopai, vis galingesni kompiuteriai ir nauji optiniai jutikliai (už kuriuos 2009 metais taip pat skirta Nobelio fizikos premija) atvėrė galimybes paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atsakyti į kai kuriuos kosmologijos klausimus.

Didžiausią savo gyvenime atradimą mokslininkai padarė stebėdami nutolusias Ia tipo supernovas. Iš viso abi grupės stebėjo 50 tokio tipo supernovų ir kiekviena atskirai sprendė tą patį klausimą – kodėl jų ryškumas buvo mažesnis, nei turėtų būti pagal tuometinius kosmologinius modelius. Iš pradžių tai buvo palaikyta stebėjimų paklaida, tačiau kruopščiai daugybę kartų patikrinus visus rezultatus, jokių klaidų neaptikta. Kuomet atskirai dirbusios mokslininkų komandos sulygino gautus duomenis ir įsitikino jų identiškumu, padaryta tuo metu stulbinanti išvada – Visata plečiasi ne lėtėdama, o greitėdama.

Deja, to nenumatė nei standartinis kosmologinis modelis, nei Bendroji reliatyvumo teorija. Pasaulio fizikams teko apsispręsti, ar yra klaidingos šios teorijos, ar tiesiog visatoje egzistuoja kažkas tokio, ko iki šiol niekas neįvertino. Nors dalis fizikų pasisakė už naujų teorijų kūrimą, didžioji dalis priėjo prie išvados, jog geriausia būtų įvesti naujas sąvokas, apibūdinančias paslaptingus ir dar fiziškai neaptiktus reiškinius – tamsiąją medžiagą bei tamsiąją energiją. Nuo to laiko daugybė mokslininkų komandų vis dar suka galvas, kaip įrodyti arba paneigti šių darinių egzistavimą.

Nežiūrint to, po Visatos plėtimosi greitėjimo įrodymų supratimas apie astrofiziką pasikeitė iš esmės, o tai ir buvo įvertinta Nobelio premija, kurią visi trys astrofizikai pasidalins į lygias dalis.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Nobelio fizikos premijos vertas atradimas atveria kelius naujoms medžiagų būsenoms

Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys JAV mokslininkai: Davidas J. Thoulessas, F. Duncanas M. Haldane‘as ir J. Michaelas Kosterlitzas už atrastus topologinius fazinius virsmus medžiagoje. Mokslininkai pasiūlė modelius, kaip šie virsmai galėtų pasireikšti. skaityti »

Populiariausi straipsniai

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto durys atviros moksleiviams

ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas jau penktus metus kviečia vyresnių klasių moksleivius dalyvauti seminarų cikle „ISM Moksleivių universitetas“. skaityti »

KTU – Nobelio premijos laureato Anilo Markandya paskaitos

Kauno technologijos universitete (KTU) šią savaitę lankysis ir paskaitas skaitys bei kūrybines dirbtuves ves Nobelio premijos laureatas Anilas Markandya. skaityti »

JAV pristatomas Lietuvos atviros prieigos tyrimų centrų tinklas „Open R&D Lithuania“

Spalio 12–16 d. švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė su Lietuvos mokslo ir verslo misija lankosi Jungtinėse Amerikos Valstijose. Bostone ir Čikagoje mūsų šalies delegacija pristatys Lietuvoje veikiantį atviros prieigos tyrimų centrų tinklą „Open R&D Lithuania”. skaityti »

Vilniuje veiks naujas interaktyvus Mokslo centras

Savivaldybėje pasirašytas ketinimų protokolas steigti naują Mokslo centrą Vilniuje. Vilniaus meras Remigijus Šimašius susitiko su Mokslo centro steigimo iniciatyvine grupe – universitetų, verslo, pramoninkų, lazerių asociacijų atstovais – aptarti jo idėją, koncepciją ir išskirtinumą. skaityti »

Vilniaus universitetas perims prestižinio Europos universiteto patirtį

Spalio 6–8 d. Vilniaus universitete lankosi pirmaujančio Švedijoje ir į geriausių universitetų pasaulyje šimtuką patenkančio Lundo universiteto delegacija. skaityti »

KTU sukurtas išmanusis pleistras naikina net antibiotikams atsparias bakterijas

„Mane žavi galimybė sukurti inovaciją, kuri palengvintų sergančių žmonių kančias, pagreitintų ligonių gijimą. Išmanusis pleistras – tai pirmoji idėja, kurią bandau įgyvendinti“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Medžiagų mokslo instituto (MMI) doktorantas Tadas Juknius. skaityti »

Švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė susitiko su jai viešą laišką parašiusiu mokiniu

Internete viešą laišką švietimo ir mokslo ministrei Audronei Pitrėnienei paskelbęs Kauno „Santaros“ gimnazijos mokinys Tautvydas Kiršys lankėsi Švietimo ir mokslo ministerijoje. skaityti »

Nobelio medicinos premija – už vaistus parazitinėms ligoms gydyti

Paskelbta Nobelio premija medicinos srityje. Ją pasidalijo JAV mokslininkas Williamas C. Campbellas, japonų mokslininkas mikrobiologas Satoshi Ōmura ir kinų tradicinės medicinos specialistė Youyou Tu už atrastus vaistus, skirtus parazitinėms ligoms gydyti. skaityti »

Iškilmingai įteikta Meilės Lukšienės premija

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė per renginį, skirtą Tarptautinei mokytojų dienai, įteikė Meilės Lukšienės premiją šių metų laureatei – Klaipėdos Vitės pagrindinės mokyklos socialinei pedagogei Kristinai Stankutei-Matei. skaityti »

Šalies mokytojams – Prezidentės sveikinimas

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino visus Lietuvos mokytojus Tarptautinės mokytojų dienos proga. skaityti »