2011 metų Nobelio fizikos premija – už visatos plėtimosi greitėjimo atradimą

Publikuota: 2011 m. spalio 5 d. trečiadienis

1998 metais dviem mokslininkų grupėms pristačius savo darbų rezultatus sudrebėjo ne tik kosmologijos mokslo pagrindai, bet ir garsioji A. Einšteino Bendroji reliatyvumo teorija.

Fizikų bendruomenėje kilusio šurmulio kaltininkai – JAV astrofizikai Saul Perlmutter ir Adam G. Riess bei JAV ir Australijos pilietybę turintis astrofizikas Brian P. Schmidt. Mokslininkai dirbo dviejose grupėse – pirmajai, darbą pradėjusiai 1988 metais, vadovavo Saul Perlmutter, o antrajai, į tyrimus įsijungusiai 1994 metais, – Brian P. Schmidt. Pastarojoje grupėje dirbo ir didelį indėlį į tyrimus įnešė Adam G. Riess.

Mokslininkai lenktyniaudami tarpusavyje ieškojo tolimiausių supernovų. Vis sudėtingesni žemės paviršiuje ir orbitoje esantys teleskopai, vis galingesni kompiuteriai ir nauji optiniai jutikliai (už kuriuos 2009 metais taip pat skirta Nobelio fizikos premija) atvėrė galimybes paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atsakyti į kai kuriuos kosmologijos klausimus.

Didžiausią savo gyvenime atradimą mokslininkai padarė stebėdami nutolusias Ia tipo supernovas. Iš viso abi grupės stebėjo 50 tokio tipo supernovų ir kiekviena atskirai sprendė tą patį klausimą – kodėl jų ryškumas buvo mažesnis, nei turėtų būti pagal tuometinius kosmologinius modelius. Iš pradžių tai buvo palaikyta stebėjimų paklaida, tačiau kruopščiai daugybę kartų patikrinus visus rezultatus, jokių klaidų neaptikta. Kuomet atskirai dirbusios mokslininkų komandos sulygino gautus duomenis ir įsitikino jų identiškumu, padaryta tuo metu stulbinanti išvada – Visata plečiasi ne lėtėdama, o greitėdama.

Deja, to nenumatė nei standartinis kosmologinis modelis, nei Bendroji reliatyvumo teorija. Pasaulio fizikams teko apsispręsti, ar yra klaidingos šios teorijos, ar tiesiog visatoje egzistuoja kažkas tokio, ko iki šiol niekas neįvertino. Nors dalis fizikų pasisakė už naujų teorijų kūrimą, didžioji dalis priėjo prie išvados, jog geriausia būtų įvesti naujas sąvokas, apibūdinančias paslaptingus ir dar fiziškai neaptiktus reiškinius – tamsiąją medžiagą bei tamsiąją energiją. Nuo to laiko daugybė mokslininkų komandų vis dar suka galvas, kaip įrodyti arba paneigti šių darinių egzistavimą.

Nežiūrint to, po Visatos plėtimosi greitėjimo įrodymų supratimas apie astrofiziką pasikeitė iš esmės, o tai ir buvo įvertinta Nobelio premija, kurią visi trys astrofizikai pasidalins į lygias dalis.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Nobelio fizikos premijos vertas atradimas atveria kelius naujoms medžiagų būsenoms

Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys JAV mokslininkai: Davidas J. Thoulessas, F. Duncanas M. Haldane‘as ir J. Michaelas Kosterlitzas už atrastus topologinius fazinius virsmus medžiagoje. Mokslininkai pasiūlė modelius, kaip šie virsmai galėtų pasireikšti. skaityti »

Populiariausi straipsniai

LEU Mokytojų dienos proga surengė susimąstyti verčiančią socialinę akciją

Lietuvos edukologijos universitetas (LEU), siekdamas atkreipti dėmesį į mokytojo profesijos svarbą ir minėdamas 80-ąjį jubiliejų, Mokytojų dienos proga surengė fotosesiją „Mokytojo galia“. skaityti »

Baltarusiją tyrinėjantys mokslininkai – apie regiono saugumą

Spalio 2-4 dienomis Kaune vykstapenktasis tarptautinis Baltarusijos tyrinėtojų kongresas – vienas didžiausių akademinių ir ekspertinių renginių, kuris šiemet skirtas itin aktualiai regiono saugumo temai, tarp jų ir įvykiams Ukrainoje, įtampai tarp Rusijos ir Vakarų. skaityti »

SMK inicijuoja projektą, skirtą gebėjimų stiprinimui ir gerosios patirties perėmimui

Socialinių mokslų kolegija, reaguodama į Lietuvoje vykstančius pokyčius socialinės rūpybos, sveikatos apsaugos sferoje, žinodama iššūkius, su kuriais tenka susidurti šios sferos darbuotojams, inicijuoja projektą, skirtą gebėjimų stiprinimui ir gerosios patirties perėmimui. skaityti »

Paskelbtas iškilios mokslininkės, pedagogės Meilės Lukšienės premijos laureatas

Spalio 1 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje Meilės Lukšienės premijos skyrimo komisija paskelbė daktarės Meilės Lukšienės premijos laureatą. Šių metų laureate tapo Klaipėdos Vitės pagrindinės mokyklos specialioji pedagogė Kristina Stankutė-Matė. skaityti »

Pagal ES direktyvas: Lietuvos mokslo nauda turi atsispindėti sprendžiant visuomenės problemas

Rudens pradžioje dalyvaujant UNESCO seminare Varšuvoje „Darnaus ir tvaraus vystymosi mokslas Vidurio ir Rytų Europoje“, buvo prieita prie pagrindinės išvados, kad ateities mokslas turi būti kiek įmanoma labiau tarpdisciplininis ir orientuotas pirmiausiai visuomenei aktualioms problemoms spręsti. Lietuva į tai taip pat turės reaguoti. skaityti »

MRU – Baltijos valstybių universitetų doktorantų dirbtuvės

Š. m. spalio 9–10 d. Mykolo Romerio universitete kartu su Talino ir Latvijos universitetais bus rengiamos dirbtuves doktorantams „Academic Writing and Effective Presentation“. Dirbtuvės remiamos Europos Komisijos („7th Framework Programme“). skaityti »

Prestižinio konkurso „iGEM“ dalyviai į Lietuvą parveža aukso apdovanojimą

Vilniaus universiteto (VU) studentų komanda, pirmoji iš Baltijos šalių dalyvavusi prestižiniame sintetinės biologijos konkurse „iGEM“ (angl. International Genetically Engineered Machine competition), pelnė aukso medalius ir buvo įvertinti kaip vieni geriausių savo srityje. skaityti »

KTU ir VU pasirašė strateginio bendradarbiavimo sutartį

KTU ir VU pasiryžę dar glaudžiau bendradarbiauti kartu kuriant mokslinę produkciją, inicijuojant ir įgyvendinant bendrus projektus, keistis ir sisteminti mokslinę ir technologinę informaciją, skatinti abipusį dalyvavimą tarptautinėje tinklaveikoje. skaityti »

LEU mokslininkai laimėjo du naujus tarptautinius NORDPLUS programos projektus

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Lituanistikos fakultetas (LF) plečia bendradarbiavimą su Baltijos ir Šiaurės šalimis. Laimėti du nauji 2 metų trukmės tarptautiniai NORDPLUS programos projektai. skaityti »

Didžiausios Lietuvoje mokslinių tyrimų įstaigos planuose – inovatyvi pramonė

Didžiausios Lietuvoje veikiančios mokslinių tyrimų įstaigos Fizinių ir technologijų mokslų centro (FTMC) pirmajame naujosios Mokslo tarybos posėdyje buvo išrinktas jos pirmininkas. Juo tapo FTMC lazerinių technologijų skyriaus vadovas dr. Gediminas Račiukaitis, kuris nuo šiol vadovaus pagrindiniam šio centro valdymo organui. skaityti »