2011 metų Nobelio fizikos premija – už visatos plėtimosi greitėjimo atradimą

Publikuota: 2011 m. spalio 5 d. trečiadienis

1998 metais dviem mokslininkų grupėms pristačius savo darbų rezultatus sudrebėjo ne tik kosmologijos mokslo pagrindai, bet ir garsioji A. Einšteino Bendroji reliatyvumo teorija.

Fizikų bendruomenėje kilusio šurmulio kaltininkai – JAV astrofizikai Saul Perlmutter ir Adam G. Riess bei JAV ir Australijos pilietybę turintis astrofizikas Brian P. Schmidt. Mokslininkai dirbo dviejose grupėse – pirmajai, darbą pradėjusiai 1988 metais, vadovavo Saul Perlmutter, o antrajai, į tyrimus įsijungusiai 1994 metais, – Brian P. Schmidt. Pastarojoje grupėje dirbo ir didelį indėlį į tyrimus įnešė Adam G. Riess.

Mokslininkai lenktyniaudami tarpusavyje ieškojo tolimiausių supernovų. Vis sudėtingesni žemės paviršiuje ir orbitoje esantys teleskopai, vis galingesni kompiuteriai ir nauji optiniai jutikliai (už kuriuos 2009 metais taip pat skirta Nobelio fizikos premija) atvėrė galimybes paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atsakyti į kai kuriuos kosmologijos klausimus.

Didžiausią savo gyvenime atradimą mokslininkai padarė stebėdami nutolusias Ia tipo supernovas. Iš viso abi grupės stebėjo 50 tokio tipo supernovų ir kiekviena atskirai sprendė tą patį klausimą – kodėl jų ryškumas buvo mažesnis, nei turėtų būti pagal tuometinius kosmologinius modelius. Iš pradžių tai buvo palaikyta stebėjimų paklaida, tačiau kruopščiai daugybę kartų patikrinus visus rezultatus, jokių klaidų neaptikta. Kuomet atskirai dirbusios mokslininkų komandos sulygino gautus duomenis ir įsitikino jų identiškumu, padaryta tuo metu stulbinanti išvada – Visata plečiasi ne lėtėdama, o greitėdama.

Deja, to nenumatė nei standartinis kosmologinis modelis, nei Bendroji reliatyvumo teorija. Pasaulio fizikams teko apsispręsti, ar yra klaidingos šios teorijos, ar tiesiog visatoje egzistuoja kažkas tokio, ko iki šiol niekas neįvertino. Nors dalis fizikų pasisakė už naujų teorijų kūrimą, didžioji dalis priėjo prie išvados, jog geriausia būtų įvesti naujas sąvokas, apibūdinančias paslaptingus ir dar fiziškai neaptiktus reiškinius – tamsiąją medžiagą bei tamsiąją energiją. Nuo to laiko daugybė mokslininkų komandų vis dar suka galvas, kaip įrodyti arba paneigti šių darinių egzistavimą.

Nežiūrint to, po Visatos plėtimosi greitėjimo įrodymų supratimas apie astrofiziką pasikeitė iš esmės, o tai ir buvo įvertinta Nobelio premija, kurią visi trys astrofizikai pasidalins į lygias dalis.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Nobelio fizikos premijos vertas atradimas atveria kelius naujoms medžiagų būsenoms

Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys JAV mokslininkai: Davidas J. Thoulessas, F. Duncanas M. Haldane‘as ir J. Michaelas Kosterlitzas už atrastus topologinius fazinius virsmus medžiagoje. Mokslininkai pasiūlė modelius, kaip šie virsmai galėtų pasireikšti. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Inžinerijos specialistų ugdymas – jau nuo mokyklos suolo

Vilniaus Gedimino technikos (VGTU) universitete prasideda Vilniaus inžinerijos licėjaus moksleiviams skirti kompleksiniai inžinerinio ugdymo mokymai, kurie bus paremti mokymusi per praktiką bei gamtos mokslų, technologijos, inžinerijos, menų ir matematikos mokslų (angl. science, technology, engireering, art, maths – STEAM) integracija. skaityti »

VU infrastruktūros atnaujinimas – studijų programų konkurencingumui didinti

Vilniaus universitetas (VU) ir toliau tvirtai žengia atsinaujinimo, modernėjimo, konkurencingumo, kartu ir tarptautiškumo didinimo keliu. Vienas būdų – nuolatinės pastangos ir investicijos studijų kokybei gerinti, kur svarbus vaidmuo tenka šiuolaikinėms technologijoms bei moderniai infrastruktūrai. skaityti »

LEU prasidėjo projektas „Multilingual Lithuania“

Leituvos edukologijos universitete (LEU) prasidėjo projektas Multilingual Lithuania, kuris kasmet sulaukia daugiau nei 1 000 studentų dėmesio iš visos Lietuvos. skaityti »

Ūkio ministras E. Gustas: „Mokslas ir verslas turi dirbti išvien“

Rugsėjo 24 d. ūkio ministras Evaldas Gustas per universitetų ir verslo forumą „Talentų ugdymas inovacijomis grįstai ekonomikai“ pabrėžė mokslo ir verslo bendradarbiavimo reikšmę didinant ekonomikos konkurencingumą. skaityti »

Vlado Jurgučio stipendija – VU magistrantei

Lietuvos banko valdybos skirta Vlado Jurgučio stipendija atiteko Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto finansų studijų programos magistrantei Viktorijai Rabikauskaitei. skaityti »

Į konferenciją Lietuvoje atvyks muzikos mokytojai iš 30 šalių

Pagarsinti Lietuvos patirtį muzikinio ugdymo srityje, parodyti savo unikalumą bei supažindinti užsienio šalis su lietuvių kultūra. skaityti »

LMT ekspertai įvertino LEU su MRU vykdomą filologijos mokslo krypties doktorantūrą

Lietuvos mokslo tarybos (LMT) ekspertai įvertino Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) su Mykolo Romerio universitetu (MRU) vykdomą filologijos mokslo krypties doktorantūrą. skaityti »

VGTU lektorius E. Žemaitis: kūrybiškumo galima išmokti

Kūrybiškumas jau seniai tapo ne tik menininkams būdinga savybe: iš savo darbuotojų jo tikisi darbdaviai, iš užsakovų reikalauja klientai. skaityti »

Ekonomikos fakultetas skaičiuoja 75 metus

Rugsėjo 21–25 d., Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetas (VU EF) švęs 75 metų jubiliejų. skaityti »

Naujas ŽEF Tarybos pirmininkas M. Glodas: mokykloms reikia daugiau savarankiškumo

Naujuoju Žinių ekonomikos forumo Tarybos pirmininku išrinktas rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ generalinis direktorius Mindaugas Glodas šias pareigas vertina kaip puikią galimybę kartu su asociacijos bendruomene prisidėti prie būtinų mūsų šalies švietimo pokyčių. skaityti »