2011 metų Nobelio fizikos premija – už visatos plėtimosi greitėjimo atradimą

Publikuota: 2011 m. spalio 5 d. trečiadienis

1998 metais dviem mokslininkų grupėms pristačius savo darbų rezultatus sudrebėjo ne tik kosmologijos mokslo pagrindai, bet ir garsioji A. Einšteino Bendroji reliatyvumo teorija.

Fizikų bendruomenėje kilusio šurmulio kaltininkai – JAV astrofizikai Saul Perlmutter ir Adam G. Riess bei JAV ir Australijos pilietybę turintis astrofizikas Brian P. Schmidt. Mokslininkai dirbo dviejose grupėse – pirmajai, darbą pradėjusiai 1988 metais, vadovavo Saul Perlmutter, o antrajai, į tyrimus įsijungusiai 1994 metais, – Brian P. Schmidt. Pastarojoje grupėje dirbo ir didelį indėlį į tyrimus įnešė Adam G. Riess.

Mokslininkai lenktyniaudami tarpusavyje ieškojo tolimiausių supernovų. Vis sudėtingesni žemės paviršiuje ir orbitoje esantys teleskopai, vis galingesni kompiuteriai ir nauji optiniai jutikliai (už kuriuos 2009 metais taip pat skirta Nobelio fizikos premija) atvėrė galimybes paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atsakyti į kai kuriuos kosmologijos klausimus.

Didžiausią savo gyvenime atradimą mokslininkai padarė stebėdami nutolusias Ia tipo supernovas. Iš viso abi grupės stebėjo 50 tokio tipo supernovų ir kiekviena atskirai sprendė tą patį klausimą – kodėl jų ryškumas buvo mažesnis, nei turėtų būti pagal tuometinius kosmologinius modelius. Iš pradžių tai buvo palaikyta stebėjimų paklaida, tačiau kruopščiai daugybę kartų patikrinus visus rezultatus, jokių klaidų neaptikta. Kuomet atskirai dirbusios mokslininkų komandos sulygino gautus duomenis ir įsitikino jų identiškumu, padaryta tuo metu stulbinanti išvada – Visata plečiasi ne lėtėdama, o greitėdama.

Deja, to nenumatė nei standartinis kosmologinis modelis, nei Bendroji reliatyvumo teorija. Pasaulio fizikams teko apsispręsti, ar yra klaidingos šios teorijos, ar tiesiog visatoje egzistuoja kažkas tokio, ko iki šiol niekas neįvertino. Nors dalis fizikų pasisakė už naujų teorijų kūrimą, didžioji dalis priėjo prie išvados, jog geriausia būtų įvesti naujas sąvokas, apibūdinančias paslaptingus ir dar fiziškai neaptiktus reiškinius – tamsiąją medžiagą bei tamsiąją energiją. Nuo to laiko daugybė mokslininkų komandų vis dar suka galvas, kaip įrodyti arba paneigti šių darinių egzistavimą.

Nežiūrint to, po Visatos plėtimosi greitėjimo įrodymų supratimas apie astrofiziką pasikeitė iš esmės, o tai ir buvo įvertinta Nobelio premija, kurią visi trys astrofizikai pasidalins į lygias dalis.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Nobelio fizikos premijos vertas atradimas atveria kelius naujoms medžiagų būsenoms

Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys JAV mokslininkai: Davidas J. Thoulessas, F. Duncanas M. Haldane‘as ir J. Michaelas Kosterlitzas už atrastus topologinius fazinius virsmus medžiagoje. Mokslininkai pasiūlė modelius, kaip šie virsmai galėtų pasireikšti. skaityti »

Populiariausi straipsniai

KTU „EDU Lab“ – dėstytojų eksperimentams skirta erdvė

„Laboratorija – tai nebūtinai tik mėgintuvėlių ir mokslinės įrangos „prikimšta“ patalpa. Visų pirma, tai vieta, kurioje laukiamos naujos idėjos, atliekami įvairūs tyrimai, bandymai. skaityti »

Jaunieji lietuvių dizaineriai ir iliustratoriai prisistatys Londono dizaino festivalyje

Š. m. rugsėjo 24–27 dienomis trys konkurso „Jaunojo dizainerio prizas 2015“ laureatės ir trys jaunosios kartos iliustratoriai bei grafiniai dizaineriai prisistatys Londono dizaino festivalyje. skaityti »

Nuo pirmos klasės – interaktyvios ir žaismingos pamokos

Naujais mokslo metais dar viena Lietuvos mokykla savo mokiniams ir mokytojams atvėrė „Aktyvios klasės“ duris. skaityti »

Veiklą pradedančiam Lietuvos banko ir Vilniaus universiteto Tyrimų centrui keliami ambicingi tikslai

Lietuvos banko ir Vilniaus universiteto įkurtas Tyrimų centras suformavo perspektyvių talentingų mokslininkų komandą ir pradeda aktyvią veiklą. skaityti »

Neformaliojo švietimo krepšeliu reikia pasinaudoti iki spalio 1 dienos

Tėveliai, norintys pasinaudoti valstybės skiriamu finansavimu neformaliajam vaikų švietimui, turėtų suskubti. Paslaugų sutartis su neformaliojo vaikų švietimo teikėjais – organizacijomis ar laisvaisiais mokytojais – būtina sudaryti iki 2015 m. spalio 1 dienos. skaityti »

Vilniaus universitetas atvirų durų dieną pasiūlys platų veiklų spektrą

Rugsėjo 18 d. Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC) organizuojama atvirų durų diena. skaityti »

Švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė su LVK nariais aptarė švietimo problemas

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė dalyvavo Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) išplėstiniame prezidiumo posėdyje. skaityti »

Geriausių pasaulio universitetų sąraše Vilniaus universitetas priartėjo prie 500-uko

Pasauliniame universitetų reitinge „QS World University Rankings“ Vilniaus universitetui skirta rekordiškai aukšta vieta: tarp 501–550 pozicijų. Pernai šiame reitinge Vilniaus universitetas buvo tarp 551–600 geriausių pasaulio universitetų. skaityti »

Mokytis lietuvių kalbos studentė atvyko iš Kinijos

Lietuvos edukologijos universitete (LEU) jau dešimtą vasarą susirenka žmonių iš įvairių šalių, norinčių išmokti lietuvių kalbą ir pažinti Lietuvos kultūrą. Šiemet čia atvyko 62 studentai iš 15 valstybių. skaityti »

Švietimo ir mokslo ministerija kviečia teikti kandidatūras Meilės Lukšienės premijai gauti

Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad iki rugsėjo 21 d pratęsiamas terminas teikti kandidatūras Meilės Lukšienės premijai gauti. skaityti »