2011 metų Nobelio fizikos premija – už visatos plėtimosi greitėjimo atradimą

Publikuota: 2011 m. spalio 5 d. trečiadienis

1998 metais dviem mokslininkų grupėms pristačius savo darbų rezultatus sudrebėjo ne tik kosmologijos mokslo pagrindai, bet ir garsioji A. Einšteino Bendroji reliatyvumo teorija.

Fizikų bendruomenėje kilusio šurmulio kaltininkai – JAV astrofizikai Saul Perlmutter ir Adam G. Riess bei JAV ir Australijos pilietybę turintis astrofizikas Brian P. Schmidt. Mokslininkai dirbo dviejose grupėse – pirmajai, darbą pradėjusiai 1988 metais, vadovavo Saul Perlmutter, o antrajai, į tyrimus įsijungusiai 1994 metais, – Brian P. Schmidt. Pastarojoje grupėje dirbo ir didelį indėlį į tyrimus įnešė Adam G. Riess.

Mokslininkai lenktyniaudami tarpusavyje ieškojo tolimiausių supernovų. Vis sudėtingesni žemės paviršiuje ir orbitoje esantys teleskopai, vis galingesni kompiuteriai ir nauji optiniai jutikliai (už kuriuos 2009 metais taip pat skirta Nobelio fizikos premija) atvėrė galimybes paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atsakyti į kai kuriuos kosmologijos klausimus.

Didžiausią savo gyvenime atradimą mokslininkai padarė stebėdami nutolusias Ia tipo supernovas. Iš viso abi grupės stebėjo 50 tokio tipo supernovų ir kiekviena atskirai sprendė tą patį klausimą – kodėl jų ryškumas buvo mažesnis, nei turėtų būti pagal tuometinius kosmologinius modelius. Iš pradžių tai buvo palaikyta stebėjimų paklaida, tačiau kruopščiai daugybę kartų patikrinus visus rezultatus, jokių klaidų neaptikta. Kuomet atskirai dirbusios mokslininkų komandos sulygino gautus duomenis ir įsitikino jų identiškumu, padaryta tuo metu stulbinanti išvada – Visata plečiasi ne lėtėdama, o greitėdama.

Deja, to nenumatė nei standartinis kosmologinis modelis, nei Bendroji reliatyvumo teorija. Pasaulio fizikams teko apsispręsti, ar yra klaidingos šios teorijos, ar tiesiog visatoje egzistuoja kažkas tokio, ko iki šiol niekas neįvertino. Nors dalis fizikų pasisakė už naujų teorijų kūrimą, didžioji dalis priėjo prie išvados, jog geriausia būtų įvesti naujas sąvokas, apibūdinančias paslaptingus ir dar fiziškai neaptiktus reiškinius – tamsiąją medžiagą bei tamsiąją energiją. Nuo to laiko daugybė mokslininkų komandų vis dar suka galvas, kaip įrodyti arba paneigti šių darinių egzistavimą.

Nežiūrint to, po Visatos plėtimosi greitėjimo įrodymų supratimas apie astrofiziką pasikeitė iš esmės, o tai ir buvo įvertinta Nobelio premija, kurią visi trys astrofizikai pasidalins į lygias dalis.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Nobelio fizikos premijos vertas atradimas atveria kelius naujoms medžiagų būsenoms

Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys JAV mokslininkai: Davidas J. Thoulessas, F. Duncanas M. Haldane‘as ir J. Michaelas Kosterlitzas už atrastus topologinius fazinius virsmus medžiagoje. Mokslininkai pasiūlė modelius, kaip šie virsmai galėtų pasireikšti. skaityti »

Populiariausi straipsniai

LEU absolventai ir darbuotojai įtraukti į rinktinių biografijų žinyną

„Istoriją kuria žmonės“, – tokiu šūkiu besivadovaujanti leidykla Leidybos idėjų centras pavasarį išleido solidžią dvitomę knygą „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“. skaityti »

Mokslininkai Lietuvoje ieško būdų efektyvesnėms LED lemputėms kurti

Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC) pradėtas įgyvendinti svarbus optoelektronikos srities projektas, finansuojamas Europos Sąjungos Marie Skłodowska-Curie (trumpiau – Marie Curie) programos. skaityti »

Ekspertai teigiamai įvertino VU TVM

Tarptautinė vadybos plėtros asociacija CEEMAN maksimaliam šešerių metų laikotarpiui Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklai (VU TVM) suteikė Tarptautinę kokybės akreditaciją (International Quality Accreditation, IQA). skaityti »

Vilniaus universitetui pasiūlyta jungtis prie Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos

Jungtinių Tautų organizacijos – Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (International Telecommunication Union – ITU) – generalinis sekretorius Houlin Zhao šiandien susitiko su Vilniaus universiteto rektoriumi prof. Artūru Žukausku. skaityti »

VGTU: reikšmingi žingsniai tarptautinio universiteto link

Naujus mokslo metus Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) pasitinka nusiteikęs itin tarptautiškai – rugsėjį čia studijas pradeda studentai iš 47 pasaulio šalių, paskaitas skaitys net 50 dėstytojų iš ne Europos Sąjungos (ES) šalių. skaityti »

KTU rengs mokslų daktarus Jungtinės Karalystės tyrimų centrui

Tarp Kauno technologijos universiteto (KTU) ir Anglijoje bei Velse veikiančio Nacionalinio struktūrinio integralumo tyrimų centro pradėtas glaudus bendradarbiavimas. skaityti »

VU ieško bendradarbiavimo nišų su Hondūro Respublika

Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas susitiko su Hondūro Respublikos ambasadoriumi Roberto Floresu Bermúdezu. skaityti »

Briuselyje, Europos mokykloje, atidaroma nauja lietuviška sekcija

Briuselio II Europos mokykloje rugsėjo 2 d. pradeda veikti naujai įsteigta Lietuviška vidurinio ugdymo sekcija. Dešimt mokinių gamtos, tiksliųjų ir humanitarinių mokslų čia mokysis gimtąja lietuvių kalba. skaityti »

Socialinių mokslų kolegijoje – mokslo metų pradžios šventė

„Pradėk studijas įdomiai!“ – tokiu šūkiu Vilniaus socialinių mokslų kolegija (SMK) pakvietė į iškilmingą mokslo metų pradžios šventę. Į Vilniaus centre, loftų mieste „Loft Town“, įsikūrusį modernų kolegijos pastatą rinkosi esami ir būsimi studentai, dėstytojai, valstybinių institucijų atstovai, kiti garbūs svečiai. skaityti »

Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimas su Mokslo ir žinių, laisvės diena

Mokslas ir žinios yra mūsų laisvės pamatas. Rugsėjo 1-oji sujungia šias vertybes. Būtent ant jų, būtent mokykloje klojami kiekvienos tautos gyvenimo pagrindai. skaityti »