2011 metų Nobelio fizikos premija – už visatos plėtimosi greitėjimo atradimą

Publikuota: 2011 m. spalio 5 d. trečiadienis

1998 metais dviem mokslininkų grupėms pristačius savo darbų rezultatus sudrebėjo ne tik kosmologijos mokslo pagrindai, bet ir garsioji A. Einšteino Bendroji reliatyvumo teorija.

Fizikų bendruomenėje kilusio šurmulio kaltininkai – JAV astrofizikai Saul Perlmutter ir Adam G. Riess bei JAV ir Australijos pilietybę turintis astrofizikas Brian P. Schmidt. Mokslininkai dirbo dviejose grupėse – pirmajai, darbą pradėjusiai 1988 metais, vadovavo Saul Perlmutter, o antrajai, į tyrimus įsijungusiai 1994 metais, – Brian P. Schmidt. Pastarojoje grupėje dirbo ir didelį indėlį į tyrimus įnešė Adam G. Riess.

Mokslininkai lenktyniaudami tarpusavyje ieškojo tolimiausių supernovų. Vis sudėtingesni žemės paviršiuje ir orbitoje esantys teleskopai, vis galingesni kompiuteriai ir nauji optiniai jutikliai (už kuriuos 2009 metais taip pat skirta Nobelio fizikos premija) atvėrė galimybes paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atsakyti į kai kuriuos kosmologijos klausimus.

Didžiausią savo gyvenime atradimą mokslininkai padarė stebėdami nutolusias Ia tipo supernovas. Iš viso abi grupės stebėjo 50 tokio tipo supernovų ir kiekviena atskirai sprendė tą patį klausimą – kodėl jų ryškumas buvo mažesnis, nei turėtų būti pagal tuometinius kosmologinius modelius. Iš pradžių tai buvo palaikyta stebėjimų paklaida, tačiau kruopščiai daugybę kartų patikrinus visus rezultatus, jokių klaidų neaptikta. Kuomet atskirai dirbusios mokslininkų komandos sulygino gautus duomenis ir įsitikino jų identiškumu, padaryta tuo metu stulbinanti išvada – Visata plečiasi ne lėtėdama, o greitėdama.

Deja, to nenumatė nei standartinis kosmologinis modelis, nei Bendroji reliatyvumo teorija. Pasaulio fizikams teko apsispręsti, ar yra klaidingos šios teorijos, ar tiesiog visatoje egzistuoja kažkas tokio, ko iki šiol niekas neįvertino. Nors dalis fizikų pasisakė už naujų teorijų kūrimą, didžioji dalis priėjo prie išvados, jog geriausia būtų įvesti naujas sąvokas, apibūdinančias paslaptingus ir dar fiziškai neaptiktus reiškinius – tamsiąją medžiagą bei tamsiąją energiją. Nuo to laiko daugybė mokslininkų komandų vis dar suka galvas, kaip įrodyti arba paneigti šių darinių egzistavimą.

Nežiūrint to, po Visatos plėtimosi greitėjimo įrodymų supratimas apie astrofiziką pasikeitė iš esmės, o tai ir buvo įvertinta Nobelio premija, kurią visi trys astrofizikai pasidalins į lygias dalis.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Nobelio fizikos premijos vertas atradimas atveria kelius naujoms medžiagų būsenoms

Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys JAV mokslininkai: Davidas J. Thoulessas, F. Duncanas M. Haldane‘as ir J. Michaelas Kosterlitzas už atrastus topologinius fazinius virsmus medžiagoje. Mokslininkai pasiūlė modelius, kaip šie virsmai galėtų pasireikšti. skaityti »

Populiariausi straipsniai

VGTU studentų patogumui – moderniausi Lietuvoje interneto vartai

Rugsėjį į auditorijas sugrįžusių Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentų lauks ne tik naujos paskaitos ir dėstytojai, bet ir visiškai atsinaujinę novatoriškiausi ir moderniausi Lietuvoje interneto vartai studentams – „Mano VGTU“. skaityti »

Tarkitės su vaiku – jis puikiai žino, ko prireiks einant į mokyklą

Nors parduotuvių lentynos lūžta nuo mokyklinių prekių gausos, o pasirinkimo procesą ypač supaprastina iš mokyklos parsineštas būtiniausių reikmenų sąrašas, vis dėlto tėvams kyla klausimų. skaityti »

Į Lietuvą pasaulinio garso mokslininkus gemologus traukia Baltijos gintaras

Š. m. rugpjūčio 26–30 d. Vilniuje susiburs dešimtys iškiliausių pasaulio mokslininkų gemologų iš beveik 30 pasaulio šalių. skaityti »

Prieš naujus mokslo metus – metodinių dienų ciklas apie mokinių mokymosi gerinimą

Rugpjūčio 24–28 dienomis Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Ugdymo plėtotės centru Vilniuje organizuoja metodinių dienų ciklą „Mokinių mokymosi gerinimas: ką galime padaryti?“. skaityti »

VGTU „Instagram“ – tarp 50 populiariausių Lietuvoje

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) „Instagram“ paskyra gali pasigirti 1535 sekėjais ir garbinga 50-a vieta Lietuvos „Instatop“ reitinge. skaityti »

Tarptautinėje moksleivių geografijos olimpiadoje lietuviai iškovojo sidabrą

Lietuvos jaunųjų geografų komanda XII tarptautinėje geografijos olimpiadoje pelnė du sidabro medalius. Tai septintoji iš eilės tarptautinė geografijos olimpiada, iš kurios mūsų mokiniai grįžta su medaliais. skaityti »

Nacionalinis atlasas perduotas Klaipėdos universitetui

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovė Daiva Gineikaitė Klaipėdos universiteto mokslo ir meno prorektorei, pavaduojančiai rektorių, doc. dr. Ritai Vaičekauskaitei įteikė pirmą kartą per Lietuvos valstybingumo istoriją išleistą Lietuvos nacionalinį atlasą (I tomą). skaityti »

Išmaniosios technologijos diagnozuos širdies aritmijos vystymosi pradžią

Mokslas šiandien vis dar ieško efektyvių priemonių plačiausiai pasaulyje paplitusiai širdies aritmijai – prieširdžių virpėjimui, gydyti. skaityti »

Nuo 2017 metų abiturientai galės rinktis brandos darbą

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė patvirtino brandos darbo – naujo Lietuvoje mokinių kompetencijų ugdymo ir pasiekimų vertinimo įrankio – programą. skaityti »

Socialinių inovacijų doktorantūros mokykla kviečia dalyvauti „Tyrėjų naktyje 2015“

Visus, besidominčius mokslu ir naujausiais jo pasiekimais, Mykolo Romerio universiteto Mokslo ir inovacijų paramos centro Socialinių inovacijų doktorantūros mokykla kviečia paskutinį rugsėjo mėnesio penktadienį dalyvauti vyksiančioje „Tyrėjų naktyje 2015“. skaityti »