2011 metų Nobelio fizikos premija – už visatos plėtimosi greitėjimo atradimą

Publikuota: 2011 m. spalio 5 d. trečiadienis

1998 metais dviem mokslininkų grupėms pristačius savo darbų rezultatus sudrebėjo ne tik kosmologijos mokslo pagrindai, bet ir garsioji A. Einšteino Bendroji reliatyvumo teorija.

Fizikų bendruomenėje kilusio šurmulio kaltininkai – JAV astrofizikai Saul Perlmutter ir Adam G. Riess bei JAV ir Australijos pilietybę turintis astrofizikas Brian P. Schmidt. Mokslininkai dirbo dviejose grupėse – pirmajai, darbą pradėjusiai 1988 metais, vadovavo Saul Perlmutter, o antrajai, į tyrimus įsijungusiai 1994 metais, – Brian P. Schmidt. Pastarojoje grupėje dirbo ir didelį indėlį į tyrimus įnešė Adam G. Riess.

Mokslininkai lenktyniaudami tarpusavyje ieškojo tolimiausių supernovų. Vis sudėtingesni žemės paviršiuje ir orbitoje esantys teleskopai, vis galingesni kompiuteriai ir nauji optiniai jutikliai (už kuriuos 2009 metais taip pat skirta Nobelio fizikos premija) atvėrė galimybes paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atsakyti į kai kuriuos kosmologijos klausimus.

Didžiausią savo gyvenime atradimą mokslininkai padarė stebėdami nutolusias Ia tipo supernovas. Iš viso abi grupės stebėjo 50 tokio tipo supernovų ir kiekviena atskirai sprendė tą patį klausimą – kodėl jų ryškumas buvo mažesnis, nei turėtų būti pagal tuometinius kosmologinius modelius. Iš pradžių tai buvo palaikyta stebėjimų paklaida, tačiau kruopščiai daugybę kartų patikrinus visus rezultatus, jokių klaidų neaptikta. Kuomet atskirai dirbusios mokslininkų komandos sulygino gautus duomenis ir įsitikino jų identiškumu, padaryta tuo metu stulbinanti išvada – Visata plečiasi ne lėtėdama, o greitėdama.

Deja, to nenumatė nei standartinis kosmologinis modelis, nei Bendroji reliatyvumo teorija. Pasaulio fizikams teko apsispręsti, ar yra klaidingos šios teorijos, ar tiesiog visatoje egzistuoja kažkas tokio, ko iki šiol niekas neįvertino. Nors dalis fizikų pasisakė už naujų teorijų kūrimą, didžioji dalis priėjo prie išvados, jog geriausia būtų įvesti naujas sąvokas, apibūdinančias paslaptingus ir dar fiziškai neaptiktus reiškinius – tamsiąją medžiagą bei tamsiąją energiją. Nuo to laiko daugybė mokslininkų komandų vis dar suka galvas, kaip įrodyti arba paneigti šių darinių egzistavimą.

Nežiūrint to, po Visatos plėtimosi greitėjimo įrodymų supratimas apie astrofiziką pasikeitė iš esmės, o tai ir buvo įvertinta Nobelio premija, kurią visi trys astrofizikai pasidalins į lygias dalis.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Nobelio fizikos premijos vertas atradimas atveria kelius naujoms medžiagų būsenoms

Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys JAV mokslininkai: Davidas J. Thoulessas, F. Duncanas M. Haldane‘as ir J. Michaelas Kosterlitzas už atrastus topologinius fazinius virsmus medžiagoje. Mokslininkai pasiūlė modelius, kaip šie virsmai galėtų pasireikšti. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Prezidento A. Brazausko vardinė stipendija skirta MRU teisės studijų bakalaurui A. Aidukui

Prezidento Algirdo Brazausko socialinių mokslų studijų srities stipendija skirta ir Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Teisės ir valdymo bakalauro nuolatinių studijų programos studentui Arnui Aidukui. skaityti »

ISM tirs, kaip spręsti visuomenės senėjimo keliamus iššūkius

ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas įsijungė į didžiausią ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“, pagal kurią finansuojamas projektas SPRINT sieks padėti spręsti sparčiai senėjančių Europos gyventojų problemą. skaityti »

Lietuvių kilmės studentams iš užsienio – VSF parama

Valstybinis studijų fondas (VSF) priims išeivijos ir lietuvių kilmės vaikų, vaikaičių, provaikaičių, studijuojančių Lietuvos aukštosiose mokyklose, elektroninius prašymus valstybės paramai, kuri skiriama pirmosios ir antrosios pakopos bei vientisųjų studijų studentams. skaityti »

Ūkio ministerija kviečia studentus dalyvauti magistro darbų konkurse

Ūkio ministerija kviečia aukštųjų universitetinių mokyklų magistrantus ir jų mokslinius vadovus dalyvauti magistro darbų konkurse. skaityti »

Švietimo ir mokslo ministrė patvirtino priėmimo į valstybės finansuojamas vietas minimalius reikalavimus

Asmenys, pretenduojantys į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose, jau nuo 2016 m., be lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos brandos egzaminų, turės būti išlaikę ir matematikos valstybinį brandos egzaminą. skaityti »

Baltarusijoje kuriamas elektroninis vadovėlis-navigatorius

Baltarusijos Nacionalinio instituto moksliniame centre šiuo metu kuriamas elektroninio chemijos vadovėlio-navigatoriaus 10 klasei maketas. skaityti »

Nuo rugsėjo keičiasi nuteistųjų ir suimtųjų mokymas

Nuo rugsėjo 1-osios keičiasi suimtųjų ir kalinių bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo organizavimas. skaityti »

Ryškiai sužibo KTU: metinė ataskaita – tarp penkių geriausių Europoje

Prestižiniuose tarptautiniuose komunikacijos apdovanojimuose „Digital Communication Awards 2015“įvertinimo šiemet sulaukė Kauno technologijos universitetas (KTU). skaityti »

Tarptautiniai reitingai parodė geriausius Lietuvos universitetus

Liepos pabaigoje paskelbti naujausi pasaulio aukštųjų mokyklų reitingai „Webometrics“ parodė, kad trečią pusmetį iš eilės Lietuvos universitetų lyderių trejetukas neužleido savo pozicijų. skaityti »

Šeimos finansų ekspertė: studijas rinktis vien pagal kainą nevertėtų

Prasideda papildomas priėmimo į aukštąsias mokyklas etapas. Nors valstybės finansuojamų vietų dar šiek tiek liko, tačiau didžioji dauguma stojančiųjų turės spręsti dilemą, kokias mokamas studijas pasirinkti? skaityti »