2011 metų Nobelio fizikos premija – už visatos plėtimosi greitėjimo atradimą

Publikuota: 2011 m. spalio 5 d. trečiadienis

1998 metais dviem mokslininkų grupėms pristačius savo darbų rezultatus sudrebėjo ne tik kosmologijos mokslo pagrindai, bet ir garsioji A. Einšteino Bendroji reliatyvumo teorija.

Fizikų bendruomenėje kilusio šurmulio kaltininkai – JAV astrofizikai Saul Perlmutter ir Adam G. Riess bei JAV ir Australijos pilietybę turintis astrofizikas Brian P. Schmidt. Mokslininkai dirbo dviejose grupėse – pirmajai, darbą pradėjusiai 1988 metais, vadovavo Saul Perlmutter, o antrajai, į tyrimus įsijungusiai 1994 metais, – Brian P. Schmidt. Pastarojoje grupėje dirbo ir didelį indėlį į tyrimus įnešė Adam G. Riess.

Mokslininkai lenktyniaudami tarpusavyje ieškojo tolimiausių supernovų. Vis sudėtingesni žemės paviršiuje ir orbitoje esantys teleskopai, vis galingesni kompiuteriai ir nauji optiniai jutikliai (už kuriuos 2009 metais taip pat skirta Nobelio fizikos premija) atvėrė galimybes paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atsakyti į kai kuriuos kosmologijos klausimus.

Didžiausią savo gyvenime atradimą mokslininkai padarė stebėdami nutolusias Ia tipo supernovas. Iš viso abi grupės stebėjo 50 tokio tipo supernovų ir kiekviena atskirai sprendė tą patį klausimą – kodėl jų ryškumas buvo mažesnis, nei turėtų būti pagal tuometinius kosmologinius modelius. Iš pradžių tai buvo palaikyta stebėjimų paklaida, tačiau kruopščiai daugybę kartų patikrinus visus rezultatus, jokių klaidų neaptikta. Kuomet atskirai dirbusios mokslininkų komandos sulygino gautus duomenis ir įsitikino jų identiškumu, padaryta tuo metu stulbinanti išvada – Visata plečiasi ne lėtėdama, o greitėdama.

Deja, to nenumatė nei standartinis kosmologinis modelis, nei Bendroji reliatyvumo teorija. Pasaulio fizikams teko apsispręsti, ar yra klaidingos šios teorijos, ar tiesiog visatoje egzistuoja kažkas tokio, ko iki šiol niekas neįvertino. Nors dalis fizikų pasisakė už naujų teorijų kūrimą, didžioji dalis priėjo prie išvados, jog geriausia būtų įvesti naujas sąvokas, apibūdinančias paslaptingus ir dar fiziškai neaptiktus reiškinius – tamsiąją medžiagą bei tamsiąją energiją. Nuo to laiko daugybė mokslininkų komandų vis dar suka galvas, kaip įrodyti arba paneigti šių darinių egzistavimą.

Nežiūrint to, po Visatos plėtimosi greitėjimo įrodymų supratimas apie astrofiziką pasikeitė iš esmės, o tai ir buvo įvertinta Nobelio premija, kurią visi trys astrofizikai pasidalins į lygias dalis.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Nobelio fizikos premijos vertas atradimas atveria kelius naujoms medžiagų būsenoms

Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys JAV mokslininkai: Davidas J. Thoulessas, F. Duncanas M. Haldane‘as ir J. Michaelas Kosterlitzas už atrastus topologinius fazinius virsmus medžiagoje. Mokslininkai pasiūlė modelius, kaip šie virsmai galėtų pasireikšti. skaityti »

Populiariausi straipsniai

LMT kviečia teikti siūlymus dėl rengiamų atvirosios prieigos nuostatų

Lietuvos mokslo taryba pradeda rengti nuostatas dėl atvirosios prieigos prie mokslo rezultatų, gautų valstybės lėšomis finansuojant mokslinius tyrimus. skaityti »

„Erasmus+“ studijos Honkonge – tai jau realu

Nuo 2015 m. Lietuvos aukštosios mokyklos gali vykdyti mobilumo veiklas su beveik viso pasaulio šalių aukštosiomis mokyklomis. skaityti »

Mokslinių tyrimų laivas „Mintis“ grįžo iš ekspedicijos užsienyje

Klaipėdos universiteto mokslinių tyrimų laivas „Mintis“ grįžo iš Baltijos jūroje Lenkijos išskirtinėje ekonominėje zonoje (IEZ) ir teritoriniuose vandenyse vykdytos mokslinės ekspedicijos. skaityti »

Plastiko klasteris sujungė verslą ir mokslą

Verslo ir mokslo institucijų Lietuvoje šią vasarą įkurtas plastiko klasteris neslepia ambicingų planų – pasaulinei rinkai kurti inovatyvius produktus, išnaudojant visą šios srities įmonių ir mokslo potencialą. skaityti »

Su kompiuteriais jau galime šnekėtis ir lietuviškai

Atverk rašyklę“, „Parodyk orus“, „Grįžk į pradžią“ – šias ir daugelį kitų komandų jau supranta kompiuteriai bei kiti išmanieji įrenginiai. Nuo šiol su jais galėsime kalbėtis lietuviškai. Tai – Vilniaus universiteto beveik įvykdyto projekto „Lietuvių šneka valdomos paslaugos“ (LIEPA) rezultatas. skaityti »

Paaiškėjo antrojo priėmimo etapo rezultatai

Paaiškėjo antrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas stojimo rezultatai. Kvietimus studijuoti gavo 3613 stojančiųjų, iš jų 1684 pakviesti studijuoti į finansuojamas (valstybės arba su studijų stipendijomis) vietas. Kaip praneša LAMA BPO, iš viso buvo pateikti 8572 prašymai. skaityti »

Tarptautinėje astrofizikos ir astronomijos olimpiadoje lietuvis pelnė sidabro medalį

Tarptautinėje astrofizikos ir astronomijos olimpiadoje, liepos 26–rugpjūčio 4 dienomis vykusioje Indonezijoje, Semarango mieste, Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos abiturientas Karolis Markauskas pelnė sidabro medalį. skaityti »

Turistams ir VU bendruomenei – vizuali universiteto istorija

Nuo kitos savaitės turistai, lankantys VU architektūrinį ansamblį, galės užsukti į Didžiojo kiemo patalpą (į M. K. Sarbievijaus kiemo pusę), kurioje eksponuojami plakatai, anglų ir lietuvių kalbomis supažindinantys su svarbiausiais universiteto istorijos momentais ir laikotarpiais. skaityti »

Iš tarptautinės informatikos olimpiados lietuviai parsivežė sidabro ir bronzos medalius

27-ojoje tarptautinėje informatikos olimpiadoje Grigiškių „Šviesos“ gimnazijos abiturientas Domantas Jadenkus laimėjo sidabro medalį (mokytoja Rima Marčiulaitienė). Vilniaus licėjaus mokinys Andrius Ovsianas apdovanotas bronzos medaliu (mokytojas Bronius Skūpas). skaityti »

Kernavėje studentai tris dienas diskutuos apie migracijos iššūkius

Jau rugpjūčio 3 d. popietę į Kernavę suplūs beveik 50 tarptautinės stovyklos „Migracija ir žmogaus teisės“ dalyvių. Lietuvos Raudonojo Kryžius organizuojamoje trijų dienų stovykloje dalyvaus Norvegijos bei Lietuvos studentai ir jaunimas, besidomintys migracijos politika ir žmogaus teisėmis. skaityti »