2011 metų Nobelio fizikos premija – už visatos plėtimosi greitėjimo atradimą

Publikuota: 2011 m. spalio 5 d. trečiadienis

1998 metais dviem mokslininkų grupėms pristačius savo darbų rezultatus sudrebėjo ne tik kosmologijos mokslo pagrindai, bet ir garsioji A. Einšteino Bendroji reliatyvumo teorija.

Fizikų bendruomenėje kilusio šurmulio kaltininkai – JAV astrofizikai Saul Perlmutter ir Adam G. Riess bei JAV ir Australijos pilietybę turintis astrofizikas Brian P. Schmidt. Mokslininkai dirbo dviejose grupėse – pirmajai, darbą pradėjusiai 1988 metais, vadovavo Saul Perlmutter, o antrajai, į tyrimus įsijungusiai 1994 metais, – Brian P. Schmidt. Pastarojoje grupėje dirbo ir didelį indėlį į tyrimus įnešė Adam G. Riess.

Mokslininkai lenktyniaudami tarpusavyje ieškojo tolimiausių supernovų. Vis sudėtingesni žemės paviršiuje ir orbitoje esantys teleskopai, vis galingesni kompiuteriai ir nauji optiniai jutikliai (už kuriuos 2009 metais taip pat skirta Nobelio fizikos premija) atvėrė galimybes paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atsakyti į kai kuriuos kosmologijos klausimus.

Didžiausią savo gyvenime atradimą mokslininkai padarė stebėdami nutolusias Ia tipo supernovas. Iš viso abi grupės stebėjo 50 tokio tipo supernovų ir kiekviena atskirai sprendė tą patį klausimą – kodėl jų ryškumas buvo mažesnis, nei turėtų būti pagal tuometinius kosmologinius modelius. Iš pradžių tai buvo palaikyta stebėjimų paklaida, tačiau kruopščiai daugybę kartų patikrinus visus rezultatus, jokių klaidų neaptikta. Kuomet atskirai dirbusios mokslininkų komandos sulygino gautus duomenis ir įsitikino jų identiškumu, padaryta tuo metu stulbinanti išvada – Visata plečiasi ne lėtėdama, o greitėdama.

Deja, to nenumatė nei standartinis kosmologinis modelis, nei Bendroji reliatyvumo teorija. Pasaulio fizikams teko apsispręsti, ar yra klaidingos šios teorijos, ar tiesiog visatoje egzistuoja kažkas tokio, ko iki šiol niekas neįvertino. Nors dalis fizikų pasisakė už naujų teorijų kūrimą, didžioji dalis priėjo prie išvados, jog geriausia būtų įvesti naujas sąvokas, apibūdinančias paslaptingus ir dar fiziškai neaptiktus reiškinius – tamsiąją medžiagą bei tamsiąją energiją. Nuo to laiko daugybė mokslininkų komandų vis dar suka galvas, kaip įrodyti arba paneigti šių darinių egzistavimą.

Nežiūrint to, po Visatos plėtimosi greitėjimo įrodymų supratimas apie astrofiziką pasikeitė iš esmės, o tai ir buvo įvertinta Nobelio premija, kurią visi trys astrofizikai pasidalins į lygias dalis.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Nobelio fizikos premijos vertas atradimas atveria kelius naujoms medžiagų būsenoms

Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys JAV mokslininkai: Davidas J. Thoulessas, F. Duncanas M. Haldane‘as ir J. Michaelas Kosterlitzas už atrastus topologinius fazinius virsmus medžiagoje. Mokslininkai pasiūlė modelius, kaip šie virsmai galėtų pasireikšti. skaityti »

Populiariausi straipsniai

3 vietos, kur verta dairytis finansinės paramos studijoms

Valstybės finansuojamą studijų vietą pavyksta gauti ne kiekvienam, tad daugiausia nerimo nauja mokslo metų pradžia sukelia į mokamas vietas įstojusiems studentams. Tačiau jie neturėtų nusiminti ar jaustis pasirašę sau kelių metų nuosprendį. skaityti »

Premjeras A. Butkevičius geriausiems šalies abiturientams: kurkite Lietuvos sėkmę

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius pasveikino šiemet sėkmingiausiai brandos ir profesinio mokymo kvalifikacijos egzaminus išlaikiusius šalies abiturientus. skaityti »

MRU LAB kviečia įsitraukti į laboratorijų veiklą!

Šį rudenį duris atversiančio Mokslo ir inovacijų paramos centro MRU LAB įkurtų laboratorijų vadovai kviečia susipažinti su laboratorijų veiklos gairėmis, prioritetinėmis tyrimų kryptimis ir įsitraukti į laboratorijų veiklą. skaityti »

Aštuoniems VU bakalaurams – vardinės „Thermo Fisher Scientific Baltics“ stipendijos

Paskirtos vardinės 2015–2016 mokslo metų UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ stipendijos. skaityti »

Medalių lietus tarptautinėje chemijos olimpiadoje: Lietuvos mokiniai pelnė auksą ir tris bronzos medalius

Iš tarptautinės chemijos olimpiados, liepos 20–29 dienomis vykusios Baku, Azerbaidžane, visi Lietuvos atstovai parveža medalius. skaityti »

Vilnius užbaigė dešimtmetį trukusią vidurinių mokyklų pertvarką

Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą dėl devynių sostinės vidurinių mokyklų reorganizavimo. skaityti »

Geologai ieško meteoritų pėdsakų

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos įgyvendina projektą, kurio tikslas – nustatyti, ar mūsų šalyje yra impaktinių kraterių. Projektą planuojama užbaigti dar šiemet. skaityti »

Studento išradimas gali sukelti bendravimo su kurčiaisiais revoliuciją

Iki šiol norint bendrauti su kurčiaisiais buvo privalu suprasti ir mokėti gestų kalbą. Tai gerokai apsunkina kurčiųjų integraciją į visuomenę. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) absolventas Dariuš Laketčenko pasiūlė šios problemos sprendimą. skaityti »

LEU stojimų rezultatai: populiarėja dviejų mokomųjų dalykų studijų programos

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijai bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) paskelbus 2015 m. bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas pagrindinio priėmimo pirmojo etapo kvietimo rezultatus, pastebima, kad į Lietuvos edukologijos universitetą (LEU) stoja gabūs ir motyvuoti abiturientai. skaityti »

Profesinėse mokyklose nori mokytis vis daugiau jaunimo

Profesinis mokymas tampa vis populiaresnis tarp jaunimo. Priėmimui į profesines mokyklas įsibėgėjant, mokytis darbo rinkoje paklausaus amato jau pareiškė norą per 8,5 tūkst. moksleivių – sulaukta beveik 800 daugiau priėmimo prašymų nei pernai tuo pačiu laiku. skaityti »