2011 metų Nobelio fizikos premija – už visatos plėtimosi greitėjimo atradimą

Publikuota: 2011 m. spalio 5 d. trečiadienis

1998 metais dviem mokslininkų grupėms pristačius savo darbų rezultatus sudrebėjo ne tik kosmologijos mokslo pagrindai, bet ir garsioji A. Einšteino Bendroji reliatyvumo teorija.

Fizikų bendruomenėje kilusio šurmulio kaltininkai – JAV astrofizikai Saul Perlmutter ir Adam G. Riess bei JAV ir Australijos pilietybę turintis astrofizikas Brian P. Schmidt. Mokslininkai dirbo dviejose grupėse – pirmajai, darbą pradėjusiai 1988 metais, vadovavo Saul Perlmutter, o antrajai, į tyrimus įsijungusiai 1994 metais, – Brian P. Schmidt. Pastarojoje grupėje dirbo ir didelį indėlį į tyrimus įnešė Adam G. Riess.

Mokslininkai lenktyniaudami tarpusavyje ieškojo tolimiausių supernovų. Vis sudėtingesni žemės paviršiuje ir orbitoje esantys teleskopai, vis galingesni kompiuteriai ir nauji optiniai jutikliai (už kuriuos 2009 metais taip pat skirta Nobelio fizikos premija) atvėrė galimybes paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atsakyti į kai kuriuos kosmologijos klausimus.

Didžiausią savo gyvenime atradimą mokslininkai padarė stebėdami nutolusias Ia tipo supernovas. Iš viso abi grupės stebėjo 50 tokio tipo supernovų ir kiekviena atskirai sprendė tą patį klausimą – kodėl jų ryškumas buvo mažesnis, nei turėtų būti pagal tuometinius kosmologinius modelius. Iš pradžių tai buvo palaikyta stebėjimų paklaida, tačiau kruopščiai daugybę kartų patikrinus visus rezultatus, jokių klaidų neaptikta. Kuomet atskirai dirbusios mokslininkų komandos sulygino gautus duomenis ir įsitikino jų identiškumu, padaryta tuo metu stulbinanti išvada – Visata plečiasi ne lėtėdama, o greitėdama.

Deja, to nenumatė nei standartinis kosmologinis modelis, nei Bendroji reliatyvumo teorija. Pasaulio fizikams teko apsispręsti, ar yra klaidingos šios teorijos, ar tiesiog visatoje egzistuoja kažkas tokio, ko iki šiol niekas neįvertino. Nors dalis fizikų pasisakė už naujų teorijų kūrimą, didžioji dalis priėjo prie išvados, jog geriausia būtų įvesti naujas sąvokas, apibūdinančias paslaptingus ir dar fiziškai neaptiktus reiškinius – tamsiąją medžiagą bei tamsiąją energiją. Nuo to laiko daugybė mokslininkų komandų vis dar suka galvas, kaip įrodyti arba paneigti šių darinių egzistavimą.

Nežiūrint to, po Visatos plėtimosi greitėjimo įrodymų supratimas apie astrofiziką pasikeitė iš esmės, o tai ir buvo įvertinta Nobelio premija, kurią visi trys astrofizikai pasidalins į lygias dalis.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Nobelio fizikos premijos vertas atradimas atveria kelius naujoms medžiagų būsenoms

Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys JAV mokslininkai: Davidas J. Thoulessas, F. Duncanas M. Haldane‘as ir J. Michaelas Kosterlitzas už atrastus topologinius fazinius virsmus medžiagoje. Mokslininkai pasiūlė modelius, kaip šie virsmai galėtų pasireikšti. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Aptartos Lietuvos ir Indonezijos bendradarbiavimo galimybės mokslo ir studijų srityje

Švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė susitiko su Indonezijos Respublikos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi p. H. Bomer Pasaribu. skaityti »

Vilniaus universiteto mokslininkai prisideda prie kovos su alergija

Liepos pradžioje minėjome Pasaulinę alergijos dieną. Per pastaruosius 30 metų alerginiai susirgimai tapo sparčiausiai plintančia liga ir opia problema visame pasaulyje. skaityti »

Mokiniai nepraras nė vienos pamokos – už pavadavimą mokytojams bus mokama

Nuo šiol mokiniai nepraras nė vienos pamokos dėl to, kad jų mokytojai išvyks pasitobulinti į kursus, dalyvaus projektuose, tikrins olimpiadų darbus ar dėl kitų priežasčių negalės vesti pamokų. skaityti »

Žurnale „Nature“ – ir VU archeologo pavardė

Prestižiniame mokslo žurnalo „Nature“ birželio numeryje pasirodė straipsnis „Žalvario amžiaus Eurazijos gyventojų genomika“ (Population genomics of Bronze Age Eurasia), kuriame analizuojami kelerių pastarųjų metų tarptautinio mokslinio projekto genetinių tyrimų rezultatai. skaityti »

Švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė dalyvavo ES šalių ministrų diskusijoje mokslo klausimais

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė dalyvavo Liuksemburge vykusiame Europos Sąjungos neformalios konkurencingumo tarybos posėdyje. skaityti »

Vakarų Europos moksleivių ambicijos: norime pažinti Lietuvą ir išmokti lietuviškai

Pagal tarptautinę moksleivių programą YFU šiais metais į Lietuvą atvyksta šeši 16–18 metų mainų moksleiviai iš Olandijos, Šveicarijos bei Vokietijos, kurie pasiryžo ne tik įgauti tarptautinės patirties, susipažinti su Lietuva, kuri tampa vis ryškesniu tašku Europos kultūriniame, technologijų ir inovacijų žemėlapyje, bet ir išmokti lietuvių kalbą per mažiau nei metus. skaityti »

VGTU studentai sukūrė robotą humanoidą

Vilniaus Gedimino technikos universiteto mechatronikos ir robotikos studentų komanda, ruošdama bakalauro studijų baigiamąjį darbą, sukūrė veikiantį robotą humanoidą. skaityti »

Verslo ir ekonomikos studijoms vien tik vadovėlių neužtenka

„Bloomberg“ yra pasaulyje pirmaujanti finansinės informacijos tiekėja. Specialistų teigimu, jos atėjimas į Kauno technologijos universitetą (KTU) reiškia lūžį finansų ir ekonomikos studijose Lietuvoje. skaityti »

Narystė CERN Lietuvai atvertų dar platesnes galimybes

Siekiant detalizuoti tolimesnes bendradarbiavimo gaires ir stiprinti šalies narystės Europos branduolinių tyrimų organizacijoje (CERN) galimybę, Ženevoje lankėsi VU rektoriaus prof. Artūro Žukausko vadovaujama Lietuvos delegacija. skaityti »

Siekiantys kokybiškų studijų renkasi KTU

Pagal šį savaitgalį paskelbtus bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas rezultatus, pirmuoju prioritetu Kauno technologijos universitetą (KTU) rinkosi 2 357 stojantieji. skaityti »