2011 metų Nobelio fizikos premija – už visatos plėtimosi greitėjimo atradimą

Publikuota: 2011 m. spalio 5 d. trečiadienis

1998 metais dviem mokslininkų grupėms pristačius savo darbų rezultatus sudrebėjo ne tik kosmologijos mokslo pagrindai, bet ir garsioji A. Einšteino Bendroji reliatyvumo teorija.

Fizikų bendruomenėje kilusio šurmulio kaltininkai – JAV astrofizikai Saul Perlmutter ir Adam G. Riess bei JAV ir Australijos pilietybę turintis astrofizikas Brian P. Schmidt. Mokslininkai dirbo dviejose grupėse – pirmajai, darbą pradėjusiai 1988 metais, vadovavo Saul Perlmutter, o antrajai, į tyrimus įsijungusiai 1994 metais, – Brian P. Schmidt. Pastarojoje grupėje dirbo ir didelį indėlį į tyrimus įnešė Adam G. Riess.

Mokslininkai lenktyniaudami tarpusavyje ieškojo tolimiausių supernovų. Vis sudėtingesni žemės paviršiuje ir orbitoje esantys teleskopai, vis galingesni kompiuteriai ir nauji optiniai jutikliai (už kuriuos 2009 metais taip pat skirta Nobelio fizikos premija) atvėrė galimybes paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atsakyti į kai kuriuos kosmologijos klausimus.

Didžiausią savo gyvenime atradimą mokslininkai padarė stebėdami nutolusias Ia tipo supernovas. Iš viso abi grupės stebėjo 50 tokio tipo supernovų ir kiekviena atskirai sprendė tą patį klausimą – kodėl jų ryškumas buvo mažesnis, nei turėtų būti pagal tuometinius kosmologinius modelius. Iš pradžių tai buvo palaikyta stebėjimų paklaida, tačiau kruopščiai daugybę kartų patikrinus visus rezultatus, jokių klaidų neaptikta. Kuomet atskirai dirbusios mokslininkų komandos sulygino gautus duomenis ir įsitikino jų identiškumu, padaryta tuo metu stulbinanti išvada – Visata plečiasi ne lėtėdama, o greitėdama.

Deja, to nenumatė nei standartinis kosmologinis modelis, nei Bendroji reliatyvumo teorija. Pasaulio fizikams teko apsispręsti, ar yra klaidingos šios teorijos, ar tiesiog visatoje egzistuoja kažkas tokio, ko iki šiol niekas neįvertino. Nors dalis fizikų pasisakė už naujų teorijų kūrimą, didžioji dalis priėjo prie išvados, jog geriausia būtų įvesti naujas sąvokas, apibūdinančias paslaptingus ir dar fiziškai neaptiktus reiškinius – tamsiąją medžiagą bei tamsiąją energiją. Nuo to laiko daugybė mokslininkų komandų vis dar suka galvas, kaip įrodyti arba paneigti šių darinių egzistavimą.

Nežiūrint to, po Visatos plėtimosi greitėjimo įrodymų supratimas apie astrofiziką pasikeitė iš esmės, o tai ir buvo įvertinta Nobelio premija, kurią visi trys astrofizikai pasidalins į lygias dalis.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Nobelio fizikos premijos vertas atradimas atveria kelius naujoms medžiagų būsenoms

Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys JAV mokslininkai: Davidas J. Thoulessas, F. Duncanas M. Haldane‘as ir J. Michaelas Kosterlitzas už atrastus topologinius fazinius virsmus medžiagoje. Mokslininkai pasiūlė modelius, kaip šie virsmai galėtų pasireikšti. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Sukurta medžiaga naujos kartos saulės elementams

Kauno technologijos universiteto (KTU) Organinės chemijos katedros laboratorijose susintetinta medžiaga siūlo kelis kartus pigesnę alternatyvą tai, kuri šiandien naudojama hibridiniuose saulės elementuose. skaityti »

Tarptautinėje biologijos olimpiadoje Danijoje pelnyti sidabro ir bronzos medaliai

26-ojoje tarptautinėje biologijos olimpiadoje Vilniaus licėjaus abiturientas Simonas Vytautas Ašmontas laimėjo sidabrą (mokytoja Alyda Daulenskienė). skaityti »

Kaip lygūs su lygiais: studentai ir mokslininkai KTU „Santakos“ slėnyje

„Mūsų studentai, atlikdami tyrimus, sprendžia realias praktines problemas – jiems pateikiame institute atliekamų tarptautinių projektų užduotis“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) K. Baršausko Ultragarso mokslo instituto tyrėja Elena Jasiūnienė. skaityti »

Kodėl studentai iš Kalifornijos veržiasi į Lietuvą?

Kalifornijos valstybinio politechnikos universiteto profesorius jau trečią kartą atvyksta į Vilniaus Gedimino technikos universitetą, kur organizuojama tarptautinė vasaros mokykla „VGTU-CalPoly‘2015“. skaityti »

ISM studentų iniciatyva – Liuksemburge rungsis dėl Europos verslininkystės skatinimo apdovanojimų vardo

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studentų atstovybės organizuojamas projektas „Creative Shock” tapo Europos Komisijos inicijuoto ir Ūkio ministerijos vykdyto Europos verslininkystės skatinimo apdovanojimų (EEPA) konkurso nacionalinės atrankos nugalėtojais. skaityti »

VU studentėms – pasaulio vasaros universiados auksas

Liepos 3–14 dienomis Pietų Korėjoje, Gwangju mieste, vyko 28-oji pasaulio vasaros universiada. Lietuvos studentų delegacijos sudėtyje išbandyti savo jėgų vyko dvi Vilniaus universiteto studentės: irkluotoja Milda Valčiukaitė (KF) ir lengvaatletė, šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė (EF). skaityti »

Profesinio mokymo naujovės: stiprinamas ryšys su darbo rinka, įvedamas modulinis mokymas

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė patvirtino bendruosius profesinio mokymo planus artimiausiems dvejiems metams. skaityti »

Duomenų analitika – „karščiausia“ dešimtmečio profesija

Duomenų analitika yra ta specialybė, kurioje atotrūkis tarp rinkos poreikio ir pasiūlos yra vienas iš didžiausių. Žurnalas „Forbes“ skelbia, kad per 2014-uosius duomenų analitikų poreikis įvairiose srityse ženkliai išaugo – kai kuriose iš jų kone 124 procentais. skaityti »

Geriausiems Lietuvos studentams – vardinės LR prezidentų stipendijos

Geriausiems Lietuvos studentams paskirtos vardinės LR prezidentų stipendijos. skaityti »

Vaikas ilgai sėdi prie kompiuterio? Paverskite tai privalumu!

Daugelis tėvelių susiduria su dažna šių laikų problema – vaikai, užuot užsiėmę kita įdomia veikla ar namų ruoša, valandų valandas sėdi prie kompiuterio. Kovoti su šiuo įpročiu dažnai nepadeda nei barimas, nei nustatomas grafikas, nei, kraštutiniais atvejais, išjungiama elektra. skaityti »