2011 metų Nobelio fizikos premija – už visatos plėtimosi greitėjimo atradimą

Publikuota: 2011 m. spalio 5 d. trečiadienis

1998 metais dviem mokslininkų grupėms pristačius savo darbų rezultatus sudrebėjo ne tik kosmologijos mokslo pagrindai, bet ir garsioji A. Einšteino Bendroji reliatyvumo teorija.

Fizikų bendruomenėje kilusio šurmulio kaltininkai – JAV astrofizikai Saul Perlmutter ir Adam G. Riess bei JAV ir Australijos pilietybę turintis astrofizikas Brian P. Schmidt. Mokslininkai dirbo dviejose grupėse – pirmajai, darbą pradėjusiai 1988 metais, vadovavo Saul Perlmutter, o antrajai, į tyrimus įsijungusiai 1994 metais, – Brian P. Schmidt. Pastarojoje grupėje dirbo ir didelį indėlį į tyrimus įnešė Adam G. Riess.

Mokslininkai lenktyniaudami tarpusavyje ieškojo tolimiausių supernovų. Vis sudėtingesni žemės paviršiuje ir orbitoje esantys teleskopai, vis galingesni kompiuteriai ir nauji optiniai jutikliai (už kuriuos 2009 metais taip pat skirta Nobelio fizikos premija) atvėrė galimybes paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atsakyti į kai kuriuos kosmologijos klausimus.

Didžiausią savo gyvenime atradimą mokslininkai padarė stebėdami nutolusias Ia tipo supernovas. Iš viso abi grupės stebėjo 50 tokio tipo supernovų ir kiekviena atskirai sprendė tą patį klausimą – kodėl jų ryškumas buvo mažesnis, nei turėtų būti pagal tuometinius kosmologinius modelius. Iš pradžių tai buvo palaikyta stebėjimų paklaida, tačiau kruopščiai daugybę kartų patikrinus visus rezultatus, jokių klaidų neaptikta. Kuomet atskirai dirbusios mokslininkų komandos sulygino gautus duomenis ir įsitikino jų identiškumu, padaryta tuo metu stulbinanti išvada – Visata plečiasi ne lėtėdama, o greitėdama.

Deja, to nenumatė nei standartinis kosmologinis modelis, nei Bendroji reliatyvumo teorija. Pasaulio fizikams teko apsispręsti, ar yra klaidingos šios teorijos, ar tiesiog visatoje egzistuoja kažkas tokio, ko iki šiol niekas neįvertino. Nors dalis fizikų pasisakė už naujų teorijų kūrimą, didžioji dalis priėjo prie išvados, jog geriausia būtų įvesti naujas sąvokas, apibūdinančias paslaptingus ir dar fiziškai neaptiktus reiškinius – tamsiąją medžiagą bei tamsiąją energiją. Nuo to laiko daugybė mokslininkų komandų vis dar suka galvas, kaip įrodyti arba paneigti šių darinių egzistavimą.

Nežiūrint to, po Visatos plėtimosi greitėjimo įrodymų supratimas apie astrofiziką pasikeitė iš esmės, o tai ir buvo įvertinta Nobelio premija, kurią visi trys astrofizikai pasidalins į lygias dalis.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Nobelio fizikos premijos vertas atradimas atveria kelius naujoms medžiagų būsenoms

Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys JAV mokslininkai: Davidas J. Thoulessas, F. Duncanas M. Haldane‘as ir J. Michaelas Kosterlitzas už atrastus topologinius fazinius virsmus medžiagoje. Mokslininkai pasiūlė modelius, kaip šie virsmai galėtų pasireikšti. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Lietuvių studentų komanda – pirmoji iš Baltijos šalių dalyvauja prestižiniame konkurse

Vilniaus universiteto (VU) studentų komanda šiemet atstovaus Lietuvai prestižiniame studentų sintetinės biologijos konkurse „iGEM“ (angl. International Genetically Engineered Machine competition). skaityti »

Vaikų raštingumo gerinimui – naujos lietuvių kalbos ir literatūros bendrosios ugdymo programos

Švietimo ir mokslo ministerijoje vyko Lietuvių kalbos pradinio ugdymo bei Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendrųjų programų projektų pristatymas. skaityti »

Užsieniečiai Lietuvoje semiasi tarptautinės patirties

Jaunimas iš įvairių pasaulio kraštų šiuo metu dalyvauja stažuotėse, skirtose visiems, kuriuos domina Lietuva. Vytauto Didžiojo universiteto rengiamose Lietuvių išeivijos stažuotėse (LISS) ir „Summer Internship“ (SIP) programose iš viso šiemet dalyvauja apie 30 jaunuolių iš JAV, Kanados, Vokietijos, Pietų Korėjos ir kitų šalių. skaityti »

Aplinkos ministerija pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Vilniaus Gedimino technikos universitetu

Liepos 8 d., aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektoriumi Alfonsu Daniūnu. skaityti »

VU mokslininkams – parama vykdyti gerovės visuomenės tyrimus

Valstybės lėšomis ateinančius trejus metus Lietuvos mokslininkai tirs, kaip gerinti psichikos sveikatos situaciją šalyje, kurs metodikas jaunų „kelių erelių“ pasirodymų keliuose prevencijai ar mėgins išsiaiškinti, kaip efektyviau mažinti socialinę bei ekonominę nelygybę. skaityti »

Vienintelės Lietuvoje – Mados rinkodaros studijos

Socialinių mokslų kolegija (SMK) šiemet stojantiesiems pristato naujovę – išskirtines mados rinkodaros studijas tiems, kas jaučia laiko pulsą, nori būti stilingi ir dirbti įdomų darbą tarptautinėse rinkose. skaityti »

3 dalykai, kurių nereikėtų daryti renkantis studijas

Per didelė atsakomybė renkantis profesiją, universitetą, baimė nepataisomai suklysti jauną žmogų gali atvesti prie neracionalių sprendimų. Kad taip nenutiktų, siūlome atkreipti dėmesį į 3 dalykus, kurių nereikėtų daryti renkantis studijas. skaityti »

MRU duris atvers didžiausia pasaulyje tarptautinė skaidrumo vasaros mokykla

Nuo liepos 6 iki 13 d. Mykolo Romerio universitete vyks kasmetinė pasaulinė „Transparency International“ skaidrumo vasaros mokykla. skaityti »

Unikali magistrantūros studijų programa – socialinės industrijos ir komunikacija

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Socialinės edukacijos fakultete nuo šių mokslo metų studentai galės studijuoti naują ir unikalią magistrantūros studijų programą socialinės industrijos ir komunikacija. skaityti »

LEU patvirtinta nauja jungtinė studijų programa istorija ir pilietinis ugdymas

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Istorijos fakultete (IF) nuo šių mokslo metų studentai galės studijuoti dvigubą istorijos ir pilietinio ugdymo bakalauro studijų programą. skaityti »