2011 metų Nobelio fizikos premija – už visatos plėtimosi greitėjimo atradimą

Publikuota: 2011 m. spalio 5 d. trečiadienis

1998 metais dviem mokslininkų grupėms pristačius savo darbų rezultatus sudrebėjo ne tik kosmologijos mokslo pagrindai, bet ir garsioji A. Einšteino Bendroji reliatyvumo teorija.

Fizikų bendruomenėje kilusio šurmulio kaltininkai – JAV astrofizikai Saul Perlmutter ir Adam G. Riess bei JAV ir Australijos pilietybę turintis astrofizikas Brian P. Schmidt. Mokslininkai dirbo dviejose grupėse – pirmajai, darbą pradėjusiai 1988 metais, vadovavo Saul Perlmutter, o antrajai, į tyrimus įsijungusiai 1994 metais, – Brian P. Schmidt. Pastarojoje grupėje dirbo ir didelį indėlį į tyrimus įnešė Adam G. Riess.

Mokslininkai lenktyniaudami tarpusavyje ieškojo tolimiausių supernovų. Vis sudėtingesni žemės paviršiuje ir orbitoje esantys teleskopai, vis galingesni kompiuteriai ir nauji optiniai jutikliai (už kuriuos 2009 metais taip pat skirta Nobelio fizikos premija) atvėrė galimybes paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atsakyti į kai kuriuos kosmologijos klausimus.

Didžiausią savo gyvenime atradimą mokslininkai padarė stebėdami nutolusias Ia tipo supernovas. Iš viso abi grupės stebėjo 50 tokio tipo supernovų ir kiekviena atskirai sprendė tą patį klausimą – kodėl jų ryškumas buvo mažesnis, nei turėtų būti pagal tuometinius kosmologinius modelius. Iš pradžių tai buvo palaikyta stebėjimų paklaida, tačiau kruopščiai daugybę kartų patikrinus visus rezultatus, jokių klaidų neaptikta. Kuomet atskirai dirbusios mokslininkų komandos sulygino gautus duomenis ir įsitikino jų identiškumu, padaryta tuo metu stulbinanti išvada – Visata plečiasi ne lėtėdama, o greitėdama.

Deja, to nenumatė nei standartinis kosmologinis modelis, nei Bendroji reliatyvumo teorija. Pasaulio fizikams teko apsispręsti, ar yra klaidingos šios teorijos, ar tiesiog visatoje egzistuoja kažkas tokio, ko iki šiol niekas neįvertino. Nors dalis fizikų pasisakė už naujų teorijų kūrimą, didžioji dalis priėjo prie išvados, jog geriausia būtų įvesti naujas sąvokas, apibūdinančias paslaptingus ir dar fiziškai neaptiktus reiškinius – tamsiąją medžiagą bei tamsiąją energiją. Nuo to laiko daugybė mokslininkų komandų vis dar suka galvas, kaip įrodyti arba paneigti šių darinių egzistavimą.

Nežiūrint to, po Visatos plėtimosi greitėjimo įrodymų supratimas apie astrofiziką pasikeitė iš esmės, o tai ir buvo įvertinta Nobelio premija, kurią visi trys astrofizikai pasidalins į lygias dalis.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Nobelio fizikos premijos vertas atradimas atveria kelius naujoms medžiagų būsenoms

Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys JAV mokslininkai: Davidas J. Thoulessas, F. Duncanas M. Haldane‘as ir J. Michaelas Kosterlitzas už atrastus topologinius fazinius virsmus medžiagoje. Mokslininkai pasiūlė modelius, kaip šie virsmai galėtų pasireikšti. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Vyriausybė pritarė Mokslo ir studijų įstatymo keitimui

Valstybė sudarys sutartis su aukštosiomis mokyklomis, studijos bus finansuojamos pagal valstybės užsakymą, o studentams bus nustatyta priėmimo kartelė. Taip pat universitetai galės siūlyti trijų metų trukmės bakalauro studijas, o į doktorantų rengimą bus kviečiamas įsitraukti verslas. skaityti »

KTU duris atvėrė finansų ir rinkų laboratorija „Bloomberg Financial Markets Lab“

Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakultete (KTU EVF) iškilmingai atidaryta pirmoji ir vienintelė Baltijos šalyse bei Lenkijoje „Bloomberg“ finansų ir rinkų laboratorija „Bloomberg Financial Markets Lab“​. skaityti »

Paskelbtos mokyklos, kuriose prasidės inovatyvūs pokyčiai

Iš 106 pokyčių siekiančių Lietuvos mokyklų kompetentinga komisija atrinko 12 labiausiai motyvuotų, kurių pedagogai penkis mėnesius tobulins šiuolaikiniam mokytojui reikalingus įgūdžius. skaityti »

Tarp Lietuvos jaunuolių – pamaina garsiausiems pasaulio verslininkams

Nepriklausomoje Lietuvoje gimusiai kartai neretai lipdoma abejingumo bei neatsakingumo etiketė. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto komanda nusprendė paneigti šį mitą, tam į pagalbą pasitelkusi asmenybės testą. skaityti »

Į vasaros kursus mokytis lietuvių kalbos šiemet atvyks 93 užsieniečiai

Nuo birželio 29 d. iki rugpjūčio 30 d. penkiuose Lietuvos universitetuose lietuvių kalbos mokysis 76 studentai, atvykę iš įvairių šalių: Kinijos, Vokietijos, Turkijos, Slovakijos, Italijos, Austrijos, Gruzijos, Suomijos, Ukrainos, Rusijos ir kt. Stažuotis taip pat atvyksta ir 17 dėstytojų ir tyrėjų. skaityti »

3D spausdintuvai – beribių galimybių sritis

Trūkstama detalė išradime, šachmatų figūrėlė ar laikrodis – tokius daiktus savo surinktu trimačiu spausdintuvu (3D) jau gamina Kauno technologijos universiteto (KTU) studentai, kurie norėtų, kad ateityje tokį spausdintuvą turėtų kiekvienas naudotojas. skaityti »

Mokslininkai diskutuos su gabiausiais Lietuvos regionų moksleiviais

Beveik pusšimtis gabių Lietuvos moksleivių susitiks su šalies mokslininkais ir dėstytojais aptarti atsinaujinančios energetikos idėjų ir mokslo naujovių renginyje „Ateities mokslininkai“ birželio 29–liepos 3 dienomis. skaityti »

KTU mokslininkas: netrukus cementas ne terš, o saugos gamtą

Kasmet iš cemento gamyklų į aplinką patenka apie 5 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o paprasto gelžbetonio statiniai, veikiami korozijos, į aplinką išskiria nuodingas medžiagas. skaityti »

Vaikų universitetas: nuo molekulinės kulinarijos iki reklamos kūrimo

Gegužės–birželio mėnesiais Vilniaus universiteto Vaikų universitetas jau tryliktą kartą kvietė į paskaitų ir praktinių užsiėmimų sesiją. skaityti »

„Microsoft“ atidaro nuosavą universitetą

Techninių specialistų su solidžia patirtimi paieška šiuo metu yra darbdaviams nemenkas iššūkis. skaityti »