2011 metų Nobelio fizikos premija – už visatos plėtimosi greitėjimo atradimą

Publikuota: 2011 m. spalio 5 d. trečiadienis

1998 metais dviem mokslininkų grupėms pristačius savo darbų rezultatus sudrebėjo ne tik kosmologijos mokslo pagrindai, bet ir garsioji A. Einšteino Bendroji reliatyvumo teorija.

Fizikų bendruomenėje kilusio šurmulio kaltininkai – JAV astrofizikai Saul Perlmutter ir Adam G. Riess bei JAV ir Australijos pilietybę turintis astrofizikas Brian P. Schmidt. Mokslininkai dirbo dviejose grupėse – pirmajai, darbą pradėjusiai 1988 metais, vadovavo Saul Perlmutter, o antrajai, į tyrimus įsijungusiai 1994 metais, – Brian P. Schmidt. Pastarojoje grupėje dirbo ir didelį indėlį į tyrimus įnešė Adam G. Riess.

Mokslininkai lenktyniaudami tarpusavyje ieškojo tolimiausių supernovų. Vis sudėtingesni žemės paviršiuje ir orbitoje esantys teleskopai, vis galingesni kompiuteriai ir nauji optiniai jutikliai (už kuriuos 2009 metais taip pat skirta Nobelio fizikos premija) atvėrė galimybes paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atsakyti į kai kuriuos kosmologijos klausimus.

Didžiausią savo gyvenime atradimą mokslininkai padarė stebėdami nutolusias Ia tipo supernovas. Iš viso abi grupės stebėjo 50 tokio tipo supernovų ir kiekviena atskirai sprendė tą patį klausimą – kodėl jų ryškumas buvo mažesnis, nei turėtų būti pagal tuometinius kosmologinius modelius. Iš pradžių tai buvo palaikyta stebėjimų paklaida, tačiau kruopščiai daugybę kartų patikrinus visus rezultatus, jokių klaidų neaptikta. Kuomet atskirai dirbusios mokslininkų komandos sulygino gautus duomenis ir įsitikino jų identiškumu, padaryta tuo metu stulbinanti išvada – Visata plečiasi ne lėtėdama, o greitėdama.

Deja, to nenumatė nei standartinis kosmologinis modelis, nei Bendroji reliatyvumo teorija. Pasaulio fizikams teko apsispręsti, ar yra klaidingos šios teorijos, ar tiesiog visatoje egzistuoja kažkas tokio, ko iki šiol niekas neįvertino. Nors dalis fizikų pasisakė už naujų teorijų kūrimą, didžioji dalis priėjo prie išvados, jog geriausia būtų įvesti naujas sąvokas, apibūdinančias paslaptingus ir dar fiziškai neaptiktus reiškinius – tamsiąją medžiagą bei tamsiąją energiją. Nuo to laiko daugybė mokslininkų komandų vis dar suka galvas, kaip įrodyti arba paneigti šių darinių egzistavimą.

Nežiūrint to, po Visatos plėtimosi greitėjimo įrodymų supratimas apie astrofiziką pasikeitė iš esmės, o tai ir buvo įvertinta Nobelio premija, kurią visi trys astrofizikai pasidalins į lygias dalis.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Nobelio fizikos premijos vertas atradimas atveria kelius naujoms medžiagų būsenoms

Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys JAV mokslininkai: Davidas J. Thoulessas, F. Duncanas M. Haldane‘as ir J. Michaelas Kosterlitzas už atrastus topologinius fazinius virsmus medžiagoje. Mokslininkai pasiūlė modelius, kaip šie virsmai galėtų pasireikšti. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Vytauto Didžiojo universitete įteiks regalijas Lenkijos prezidentui

Birželio 30-ąją Kaune lankysis Lenkijos Respublikos Prezidentas Bronisławas Komorowskis. Čia iškilmingoje ceremonijoje jam bus įteiktos Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro regalijos. skaityti »

Vilniaus universitetas palydės praėjusius akademinius metus

Vilniaus universiteto bendruomenė susirinks į mokslo metų pabaigos iškilmes „Finis anni academici“. skaityti »

LEU 80-ies metų jubiliejaus proga rengia tarptautinę mokslinę konferenciją

80-ies metų jubiliejaus proga Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) rengia tarptautinę mokslinę konferenciją „Mokslu grįsto švietimo link“. skaityti »

LSMU studentai ir mokslo darbuotojai tyrimus vykdys atnaujintoje modernioje veterinarijos gydykloje

Po rekonstrukcijos dar šiais metais Kaune pradės veikti modernizuota Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos gydykla. skaityti »

„DuPont Pioneer“ įsigijo išskirtinę genomų redagavimo technologijos licenciją iš Vilniaus universiteto

„DuPont Pioneer“ („DuPont“) paskelbė apie technologijos licencijavimą ir bendrų tyrimų sutartį su Vilniaus universitetu, kuria siekiama technologiniu ir komerciniu aspektu paskatinti kryptingai valdomu Cas9 įrankiu paremtą genomo redagavimo technologiją. skaityti »

Aukštosios mokyklos dalyvaus institucinės globos pertvarkoje

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės apskrito stalo diskusijos-pasitarimo su aukštųjų mokyklų atsakingais atstovais metu akademinė visuomenė pristatė galimybes, kaip aukštosios mokyklos galėtų prisidėti prie sėkmingo pertvarkos proceso. skaityti »

Vilniaus universitete prasideda 12-oji Europos teisės vasaros mokykla

Birželio 22 d. – liepos 3 d. Vilniaus universitete šurmuliuos Europos teisės vasaros mokykla. skaityti »

Švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė su ES šalių ministrais diskutuoja apie profesinį mokymą

Birželio 22 d. Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė lankosi Rygoje, kur dalyvauja ES šalių ministrų, atsakingų už profesinį mokymą, Europos socialinių partnerių ir Europos Komisijos atstovų susitikime. Susitikimą organizuoja ES Tarybai pirmininkaujanti Latvija. skaityti »

TSPMI profesorius pagerbtas už nuopelnus viešojo administravimo srityje

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriui Vitaliui Nakrošiui įteiktas Alenos Brunovskos 2015 m. apdovanojimas už aukštą kompetenciją ir išskirtinius veiklos rezultatus viešojo administravimo srityje. skaityti »

Nacionalinė biblioteka pirmą kartą atveria bendruosius fondus moksleiviams

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centro knygų lentynas vasarą ištuština moksleiviai. Siekdama kuo geriau tenkinti lankytojų poreikius, Nacionalinė biblioteka skelbia vasaros akciją ir kviečia 8–12 klasių moksleivius knygų ieškoti ir bendruosiuose bibliotekos fonduose. skaityti »