2011 metų Nobelio fizikos premija – už visatos plėtimosi greitėjimo atradimą

Publikuota: 2011 m. spalio 5 d. trečiadienis

1998 metais dviem mokslininkų grupėms pristačius savo darbų rezultatus sudrebėjo ne tik kosmologijos mokslo pagrindai, bet ir garsioji A. Einšteino Bendroji reliatyvumo teorija.

Fizikų bendruomenėje kilusio šurmulio kaltininkai – JAV astrofizikai Saul Perlmutter ir Adam G. Riess bei JAV ir Australijos pilietybę turintis astrofizikas Brian P. Schmidt. Mokslininkai dirbo dviejose grupėse – pirmajai, darbą pradėjusiai 1988 metais, vadovavo Saul Perlmutter, o antrajai, į tyrimus įsijungusiai 1994 metais, – Brian P. Schmidt. Pastarojoje grupėje dirbo ir didelį indėlį į tyrimus įnešė Adam G. Riess.

Mokslininkai lenktyniaudami tarpusavyje ieškojo tolimiausių supernovų. Vis sudėtingesni žemės paviršiuje ir orbitoje esantys teleskopai, vis galingesni kompiuteriai ir nauji optiniai jutikliai (už kuriuos 2009 metais taip pat skirta Nobelio fizikos premija) atvėrė galimybes paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atsakyti į kai kuriuos kosmologijos klausimus.

Didžiausią savo gyvenime atradimą mokslininkai padarė stebėdami nutolusias Ia tipo supernovas. Iš viso abi grupės stebėjo 50 tokio tipo supernovų ir kiekviena atskirai sprendė tą patį klausimą – kodėl jų ryškumas buvo mažesnis, nei turėtų būti pagal tuometinius kosmologinius modelius. Iš pradžių tai buvo palaikyta stebėjimų paklaida, tačiau kruopščiai daugybę kartų patikrinus visus rezultatus, jokių klaidų neaptikta. Kuomet atskirai dirbusios mokslininkų komandos sulygino gautus duomenis ir įsitikino jų identiškumu, padaryta tuo metu stulbinanti išvada – Visata plečiasi ne lėtėdama, o greitėdama.

Deja, to nenumatė nei standartinis kosmologinis modelis, nei Bendroji reliatyvumo teorija. Pasaulio fizikams teko apsispręsti, ar yra klaidingos šios teorijos, ar tiesiog visatoje egzistuoja kažkas tokio, ko iki šiol niekas neįvertino. Nors dalis fizikų pasisakė už naujų teorijų kūrimą, didžioji dalis priėjo prie išvados, jog geriausia būtų įvesti naujas sąvokas, apibūdinančias paslaptingus ir dar fiziškai neaptiktus reiškinius – tamsiąją medžiagą bei tamsiąją energiją. Nuo to laiko daugybė mokslininkų komandų vis dar suka galvas, kaip įrodyti arba paneigti šių darinių egzistavimą.

Nežiūrint to, po Visatos plėtimosi greitėjimo įrodymų supratimas apie astrofiziką pasikeitė iš esmės, o tai ir buvo įvertinta Nobelio premija, kurią visi trys astrofizikai pasidalins į lygias dalis.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Nobelio fizikos premijos vertas atradimas atveria kelius naujoms medžiagų būsenoms

Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys JAV mokslininkai: Davidas J. Thoulessas, F. Duncanas M. Haldane‘as ir J. Michaelas Kosterlitzas už atrastus topologinius fazinius virsmus medžiagoje. Mokslininkai pasiūlė modelius, kaip šie virsmai galėtų pasireikšti. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Berlyno gyventojai turės progą susipažinti su lietuvių kalba

Birželio 13 d. Humboldtų universitete Berlyne rengiama tradicinė „Ilgoji mokslų naktis“, kurios metu bus pristatoma ir lietuvių kalba. skaityti »

Lietuvos mokslininkų sukurtos technologijos pristatomos „EXPO 2015“

Birželio 8-11 d. Lietuva Expo 2015 parodoje Milane pristato šešias technologijas, sukurtas Lietuvos mokslininkų, dirbančių atviros prieigos centruose bei vienijamų atviro inovacijų tinklo „Open R&D Lietuva“. skaityti »

LEU patvirtinta nauja dviguba studijų programa istorijos ir anglų kalbos pedagogika

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Istorijos fakultete nuo šių mokslo metų studentai galės studijuoti dvigubą istorijos ir anglų kalbos pedagogikos bakalauro studijų programą. skaityti »

Valstybės finansavimas magistrantūrai ir doktorantūrai išliks stabilus

Vyriausybė patvirtino 2015 m. priėmimo į antrosios pakopos ir doktorantūros studijas valstybės finansuojamų vietų ir studijų stipendijų skaičius. skaityti »

Duris atveria modernus lazerinių technologijų centras

Birželio 10 d. Vilniuje duris atveria Lazerinių ir inžinerinių technologijų klasterio mokymo ir tyrimų centras. skaityti »

VDU rektoriumi išrinktas prof. Juozas Augutis

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektoriumi penkerių metų kadencijai išrinktas iki šiol universitete Mokslo prorektoriaus pareigas ėjęs matematikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (akademikas) prof. Juozas Augutis. skaityti »

Vilniaus universitetui atvertos durys į Europos universitetų elitą

Vilniaus universitetas pakviestas į prestižinių universitetų tinklą – Koimbros grupę. Tai svarbus tarptautinis universiteto autoriteto pripažinimas. skaityti »

Skelbiamas geriausių 2015 metais apgintų magistro darbų konkursas

Darbus geriausių magistro baigiamųjų darbų apdovanojimams gali siūlyti Lietuvoje veikiančių aukštųjų mokyklų fakultetai. skaityti »

Tarptautinė programa – tiesesniam jaunimo keliui į darbo rinką

Dažnas neranda atsakymo į klausimą: „Kur tos darbo patirties dar būdamas moksleiviu galėčiau įgyti?“ Paprastai tokią galimybę suteikia jaunimo ar savanoriškos veiklos organizacijos, taip pat The Duke of Edinburgh's International Award programa. skaityti »

VU pirmą kartą Lietuvoje vyko kinų kalbos konkursas

Gegužės 9 d. Vilniaus universitete vyko pirmasis Lietuvoje kinų kalbos konkursas „Kinų kalbos tiltas“. skaityti »