2011 metų Nobelio fizikos premija – už visatos plėtimosi greitėjimo atradimą

Publikuota: 2011 m. spalio 5 d. trečiadienis

1998 metais dviem mokslininkų grupėms pristačius savo darbų rezultatus sudrebėjo ne tik kosmologijos mokslo pagrindai, bet ir garsioji A. Einšteino Bendroji reliatyvumo teorija.

Fizikų bendruomenėje kilusio šurmulio kaltininkai – JAV astrofizikai Saul Perlmutter ir Adam G. Riess bei JAV ir Australijos pilietybę turintis astrofizikas Brian P. Schmidt. Mokslininkai dirbo dviejose grupėse – pirmajai, darbą pradėjusiai 1988 metais, vadovavo Saul Perlmutter, o antrajai, į tyrimus įsijungusiai 1994 metais, – Brian P. Schmidt. Pastarojoje grupėje dirbo ir didelį indėlį į tyrimus įnešė Adam G. Riess.

Mokslininkai lenktyniaudami tarpusavyje ieškojo tolimiausių supernovų. Vis sudėtingesni žemės paviršiuje ir orbitoje esantys teleskopai, vis galingesni kompiuteriai ir nauji optiniai jutikliai (už kuriuos 2009 metais taip pat skirta Nobelio fizikos premija) atvėrė galimybes paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atsakyti į kai kuriuos kosmologijos klausimus.

Didžiausią savo gyvenime atradimą mokslininkai padarė stebėdami nutolusias Ia tipo supernovas. Iš viso abi grupės stebėjo 50 tokio tipo supernovų ir kiekviena atskirai sprendė tą patį klausimą – kodėl jų ryškumas buvo mažesnis, nei turėtų būti pagal tuometinius kosmologinius modelius. Iš pradžių tai buvo palaikyta stebėjimų paklaida, tačiau kruopščiai daugybę kartų patikrinus visus rezultatus, jokių klaidų neaptikta. Kuomet atskirai dirbusios mokslininkų komandos sulygino gautus duomenis ir įsitikino jų identiškumu, padaryta tuo metu stulbinanti išvada – Visata plečiasi ne lėtėdama, o greitėdama.

Deja, to nenumatė nei standartinis kosmologinis modelis, nei Bendroji reliatyvumo teorija. Pasaulio fizikams teko apsispręsti, ar yra klaidingos šios teorijos, ar tiesiog visatoje egzistuoja kažkas tokio, ko iki šiol niekas neįvertino. Nors dalis fizikų pasisakė už naujų teorijų kūrimą, didžioji dalis priėjo prie išvados, jog geriausia būtų įvesti naujas sąvokas, apibūdinančias paslaptingus ir dar fiziškai neaptiktus reiškinius – tamsiąją medžiagą bei tamsiąją energiją. Nuo to laiko daugybė mokslininkų komandų vis dar suka galvas, kaip įrodyti arba paneigti šių darinių egzistavimą.

Nežiūrint to, po Visatos plėtimosi greitėjimo įrodymų supratimas apie astrofiziką pasikeitė iš esmės, o tai ir buvo įvertinta Nobelio premija, kurią visi trys astrofizikai pasidalins į lygias dalis.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Nobelio fizikos premijos vertas atradimas atveria kelius naujoms medžiagų būsenoms

Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys JAV mokslininkai: Davidas J. Thoulessas, F. Duncanas M. Haldane‘as ir J. Michaelas Kosterlitzas už atrastus topologinius fazinius virsmus medžiagoje. Mokslininkai pasiūlė modelius, kaip šie virsmai galėtų pasireikšti. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Inovacijų ir technologijų vadyba: arba kas naujo inovacijų diegimo skatinime?

Birželio 5 dieną diplomus atsiima pirmoji Inovacijų ir technologijų vadybos magistro programos studentų laida. ISM Vadybos ir ekonomikos universitete ši programa buvo sukurta projekto „Inovacijų vadyba ir technologijų perdavimas“ metu. skaityti »

LEU patvirtinta nauja studijų programa chemijos ir fizikos mokymas

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Gamtos, matematikos ir technologijų fakultete nuo šių mokslo metų studentai galės studijuoti naują bakalauro studijų programą – chemijos ir fizikos mokymą. skaityti »

Molėtų astronomijos observatoriją papildys naujas žvaigždžių stebėjimo prietaisas

Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorijoje artėja didelės permainos. Birželio 13 d. 1,65 m teleskopo bokšte prasidės naujo žvaigždžių stebėjimo prietaiso – Molėtų astronomijos observatorijos spektrografo (MAOS)instaliacija. skaityti »

Rašto darbų pardavimas ir pirkimas turi būti baudžiamas administracine nuobauda

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) pristatė tyrimą „Akademinio sąžiningumo indeksas 2015“. Trečią kartą atliekamo tyrimo tikslas – nustatyti, kiek paplitęs nesąžiningas elgesys Lietuvos aukštosiose mokyklose ir atrasti būdų su juo kovoti. skaityti »

Kanų ir Vilniaus universitetai pasirašė bendradarbiavimo sutartį

Siekiant skatinti bendrus mokslinius tyrimus ir jų plėtrą skaitmeninės patologijos vaizdų automatinio apdorojimo ir analizės srityje, Kanų universiteto rektorius prof. Pierre‘as Sineux‘as ir Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas pasirašė preliminarų bendradarbiavimo šioje srityje susitarimą. skaityti »

KTU studentės sukūrė savaime išdžiūstantį rankšluostį ir šviečiantį antkaklį

Neseniai vykusioje jaunųjų mokslininkų darbų parodoje KTU „Technorama 2015“ dalyvavusios Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) studentės įrodė, kad kurti naujus produktus gali ne tik studijuojantys inžinerinius ar technologinius mokslus. skaityti »

Prisiekė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė

Seimo rytiniame posėdyje prisiekė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Priesaiką priėmė Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė. skaityti »

Būsimi studentai raginami nesibaiminti motyvacijos įvertinimo

Abiturientai kviečiami studijuoti Lietuvos edukologijos universitete (LEU) ir tapti ateities mokytojais. Jiems siūlomos įvairios pedagogų rengimo programos, kurias baigus suteikiamas dalyko pedagogikos ir pasirinktos programos bakalauro laipsnis bei pedagogo kvalifikacija. skaityti »

LEU rektoriui suteiktas Garbės mecenato vardas

Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetas, šiemet švenčiantis garbingą 20-ties metų jubiliejų, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) rektoriui akademikui Algirdui Gaižučiui suteikė Garbės mecenato vardą. skaityti »

Lietuvių mokslininkui – auksinis garbės prizas už fundamentinio mokslo vystymą

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkas prof. habil. dr. Steponas Ašmontas prestižiniame mokslininkų renginyje buvo apdovanotas auksiniu garbės prizu už fundamentinio mokslo vystymą. Paryžiuje vykusiame XVI Tarptautiniame termoelektros forume jis skaitė kviestinį pranešimą. skaityti »