2011 metų Nobelio fizikos premija – už visatos plėtimosi greitėjimo atradimą

Publikuota: 2011 m. spalio 5 d. trečiadienis

1998 metais dviem mokslininkų grupėms pristačius savo darbų rezultatus sudrebėjo ne tik kosmologijos mokslo pagrindai, bet ir garsioji A. Einšteino Bendroji reliatyvumo teorija.

Fizikų bendruomenėje kilusio šurmulio kaltininkai – JAV astrofizikai Saul Perlmutter ir Adam G. Riess bei JAV ir Australijos pilietybę turintis astrofizikas Brian P. Schmidt. Mokslininkai dirbo dviejose grupėse – pirmajai, darbą pradėjusiai 1988 metais, vadovavo Saul Perlmutter, o antrajai, į tyrimus įsijungusiai 1994 metais, – Brian P. Schmidt. Pastarojoje grupėje dirbo ir didelį indėlį į tyrimus įnešė Adam G. Riess.

Mokslininkai lenktyniaudami tarpusavyje ieškojo tolimiausių supernovų. Vis sudėtingesni žemės paviršiuje ir orbitoje esantys teleskopai, vis galingesni kompiuteriai ir nauji optiniai jutikliai (už kuriuos 2009 metais taip pat skirta Nobelio fizikos premija) atvėrė galimybes paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atsakyti į kai kuriuos kosmologijos klausimus.

Didžiausią savo gyvenime atradimą mokslininkai padarė stebėdami nutolusias Ia tipo supernovas. Iš viso abi grupės stebėjo 50 tokio tipo supernovų ir kiekviena atskirai sprendė tą patį klausimą – kodėl jų ryškumas buvo mažesnis, nei turėtų būti pagal tuometinius kosmologinius modelius. Iš pradžių tai buvo palaikyta stebėjimų paklaida, tačiau kruopščiai daugybę kartų patikrinus visus rezultatus, jokių klaidų neaptikta. Kuomet atskirai dirbusios mokslininkų komandos sulygino gautus duomenis ir įsitikino jų identiškumu, padaryta tuo metu stulbinanti išvada – Visata plečiasi ne lėtėdama, o greitėdama.

Deja, to nenumatė nei standartinis kosmologinis modelis, nei Bendroji reliatyvumo teorija. Pasaulio fizikams teko apsispręsti, ar yra klaidingos šios teorijos, ar tiesiog visatoje egzistuoja kažkas tokio, ko iki šiol niekas neįvertino. Nors dalis fizikų pasisakė už naujų teorijų kūrimą, didžioji dalis priėjo prie išvados, jog geriausia būtų įvesti naujas sąvokas, apibūdinančias paslaptingus ir dar fiziškai neaptiktus reiškinius – tamsiąją medžiagą bei tamsiąją energiją. Nuo to laiko daugybė mokslininkų komandų vis dar suka galvas, kaip įrodyti arba paneigti šių darinių egzistavimą.

Nežiūrint to, po Visatos plėtimosi greitėjimo įrodymų supratimas apie astrofiziką pasikeitė iš esmės, o tai ir buvo įvertinta Nobelio premija, kurią visi trys astrofizikai pasidalins į lygias dalis.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Nobelio fizikos premijos vertas atradimas atveria kelius naujoms medžiagų būsenoms

Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys JAV mokslininkai: Davidas J. Thoulessas, F. Duncanas M. Haldane‘as ir J. Michaelas Kosterlitzas už atrastus topologinius fazinius virsmus medžiagoje. Mokslininkai pasiūlė modelius, kaip šie virsmai galėtų pasireikšti. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Mokslininkai kviečiami teikti paraiškas partnerystėms su Šveicarijos kolegomis

Paskelbtas kvietimas teikti paraiškas naujiems institucijų partnerysčių projektams vykdyti pagal Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programą „Moksliniai tyrimai ir plėtra“. skaityti »

Švietimo ir mokslo ministerija atsižvelgs į Vilniaus savivaldybės prašymus dėl mokyklų likimo

Švietimo ir mokslo ministerija atsižvelgs į Vilniaus miesto savivaldybės prašymą akredituoti vidurinio ugdymo programą Vilniaus Tuskulėnų ir Mikalojaus Daukšos vidurinėse mokyklose. skaityti »

Pasaulio švietimo forume apsispręsta dėl ateities švietimo gairių

Pasaulio švietimo forume, vykusiame Incheone, Pietų Korėjoje, gegužės 21 d. patvirtinta deklaracija „Švietimas 2030: siekiant įtraukaus, teisingo ir kokybiško švietimo ir mokymosi visą gyvenimą visiems“. skaityti »

KTU organizuotame moksleivių konkurse „MEKA 2015" išrinkti verslo ekspertai

Gegužės 15 d. baigėsi daugiau nei mėnesį trukęs moksleivių verslumo konkursas „MEKA 2015“. skaityti »

Nustatyti Europos aukštojo mokslo prioritetai: Lietuvai iki jų dar toli

Gegužės 14–15 d. Armėnijos sostinėje Jerevane vykusiame Europos aukštojo mokslo erdvės (EHEA) ministrų susitikime ir ketvirtajame Bolonijos proceso politikos forume priimtas Jerevano komunikatas, kuriuo ministrai sutarė dėl aukštojo mokslo prioritetų. skaityti »

LEU – 25 tikslinio finansavimo studijų vietos

Vykdant valstybės užsakymą ir paskirstant 2015 m. tikslinį studijų finansavimą aukštosioms mokykloms, Lietuvos edukologijos universitetui (LEU) skirtos 25 tikslinio finansavimo studijų vietos. skaityti »

Humanitarinių mokslų misija šiandien – svarbi kaip niekada

Humanitariniai mokslai technologiniame universitete stebina tik iš pirmo žvilgsnio: juk technologijas naudoja žmonės. skaityti »

Vilniaus universitetas stiprina bendradarbiavimą su verslu

Šiandien, siekdami sustiprinti aukštojo mokslo ir verslo partnerystę, Vilniaus universiteto (VU) rektorius prof. Artūras Žukauskas ir Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus pasirašė sutartį dėl ilgalaikio strateginio bendradarbiavimo. skaityti »

KTU „Technorama 2015“ – rekordiškai daug inovatyvių idėjų

Gegužės 21 dieną Kauno technologijos universiteto (KTU) „Santakos“ slėnyje vyksiančios tarptautinės jaunųjų mokslininkų parodos-konkurso KTU „Technorama 2015” lankytojai galės pamatyti ir įvertinti rekordiškai daug – 78 – inovatyvias ir pritaikytas verslui idėjas, technologinius sprendimus ir prototipus. skaityti »

Europos Komisija patvirtino Lietuvos sumanios specializacijos strategiją

Lietuva sulaukė džiugios žinios iš Europos Komisijos: oficialiai patvirtinta Lietuvos sumanios specializacijos strategija, kuria siekiama efektyviai pasinaudoti mokslo laimėjimais ir turimas žinias paversti pinigais. skaityti »