2011 metų Nobelio fizikos premija – už visatos plėtimosi greitėjimo atradimą

Publikuota: 2011 m. spalio 5 d. trečiadienis

1998 metais dviem mokslininkų grupėms pristačius savo darbų rezultatus sudrebėjo ne tik kosmologijos mokslo pagrindai, bet ir garsioji A. Einšteino Bendroji reliatyvumo teorija.

Fizikų bendruomenėje kilusio šurmulio kaltininkai – JAV astrofizikai Saul Perlmutter ir Adam G. Riess bei JAV ir Australijos pilietybę turintis astrofizikas Brian P. Schmidt. Mokslininkai dirbo dviejose grupėse – pirmajai, darbą pradėjusiai 1988 metais, vadovavo Saul Perlmutter, o antrajai, į tyrimus įsijungusiai 1994 metais, – Brian P. Schmidt. Pastarojoje grupėje dirbo ir didelį indėlį į tyrimus įnešė Adam G. Riess.

Mokslininkai lenktyniaudami tarpusavyje ieškojo tolimiausių supernovų. Vis sudėtingesni žemės paviršiuje ir orbitoje esantys teleskopai, vis galingesni kompiuteriai ir nauji optiniai jutikliai (už kuriuos 2009 metais taip pat skirta Nobelio fizikos premija) atvėrė galimybes paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atsakyti į kai kuriuos kosmologijos klausimus.

Didžiausią savo gyvenime atradimą mokslininkai padarė stebėdami nutolusias Ia tipo supernovas. Iš viso abi grupės stebėjo 50 tokio tipo supernovų ir kiekviena atskirai sprendė tą patį klausimą – kodėl jų ryškumas buvo mažesnis, nei turėtų būti pagal tuometinius kosmologinius modelius. Iš pradžių tai buvo palaikyta stebėjimų paklaida, tačiau kruopščiai daugybę kartų patikrinus visus rezultatus, jokių klaidų neaptikta. Kuomet atskirai dirbusios mokslininkų komandos sulygino gautus duomenis ir įsitikino jų identiškumu, padaryta tuo metu stulbinanti išvada – Visata plečiasi ne lėtėdama, o greitėdama.

Deja, to nenumatė nei standartinis kosmologinis modelis, nei Bendroji reliatyvumo teorija. Pasaulio fizikams teko apsispręsti, ar yra klaidingos šios teorijos, ar tiesiog visatoje egzistuoja kažkas tokio, ko iki šiol niekas neįvertino. Nors dalis fizikų pasisakė už naujų teorijų kūrimą, didžioji dalis priėjo prie išvados, jog geriausia būtų įvesti naujas sąvokas, apibūdinančias paslaptingus ir dar fiziškai neaptiktus reiškinius – tamsiąją medžiagą bei tamsiąją energiją. Nuo to laiko daugybė mokslininkų komandų vis dar suka galvas, kaip įrodyti arba paneigti šių darinių egzistavimą.

Nežiūrint to, po Visatos plėtimosi greitėjimo įrodymų supratimas apie astrofiziką pasikeitė iš esmės, o tai ir buvo įvertinta Nobelio premija, kurią visi trys astrofizikai pasidalins į lygias dalis.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Nobelio fizikos premijos vertas atradimas atveria kelius naujoms medžiagų būsenoms

Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys JAV mokslininkai: Davidas J. Thoulessas, F. Duncanas M. Haldane‘as ir J. Michaelas Kosterlitzas už atrastus topologinius fazinius virsmus medžiagoje. Mokslininkai pasiūlė modelius, kaip šie virsmai galėtų pasireikšti. skaityti »

Populiariausi straipsniai

VGTU pristatytas „GeoSkills+“ projektas

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) vyko „GeoSkills+“ projekto (GEO VEK) konferencija–seminaras, kurį organizavo tarptautinis konsorciumas. skaityti »

LEU kviečia kolegijų absolventus įgyti universitetinį išsilavinimą

Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) siūlo kolegijų absolventams pasinaudoti galimybe įgyti universitetinį išsilavinimą. skaityti »

Apie mokslą, kuris atveria kelius Londono Sityje, ir sprendimus, kuriuos priima matematika

Ar yra kas nors bendro tarp dirbtinio intelekto ir turto valdymo? Ar matematiniai algoritmai gali „priimti sprendimus“ investuojant? Ar tikrai daktaro laipsnis atveria karjeros galimybes Londono Sityje? skaityti »

„Moksleivių Seimas“ diskutuos, ar vertėjo prailginti mokslo metus

Seimo Kovo 11-osios Akto salėje gegužės 20 d., trečiadienį, 10.30 val., vyks Lietuvos mokinių parlamento (LMP) kartu su Seimo nare Agnė Bilotaite organizuojamas projektas „Lietuvos Respublikos Seimo darbo simuliacija“. skaityti »

Vilniaus universitetas – Lietuvos mokslo tarybos finansuojamų projektų lyderis

Lietuvos mokslo taryba finansuos naujus mokslininkų grupių projektus. 94 projektams 2015–2018 m. paskirta per 8,4 mln. eurų. skaityti »

LEU filosofai – daugiausia uždirbantys savo srityje

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) atliko aukštųjų mokyklų absolventų integracijos į darbo rinką stebėseną. Paaiškėjo, kad Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) filosofai yra daugiausia uždirbantys savo srityje. skaityti »

Baltarusijos lietuvių vaikams – lietuviškos knygos

Rimdžiūnuose (Baltarusijos Respublika) esančio Lietuvos kultūros, švietimo ir informacijos centro bibliotekos lankytojai turės galimybę skaityti daugiau lietuviškų knygų. Bibliotekai padovanota daugiau nei 50 grožinės ir pažintinės lietuvių bei užsienio autorių literatūros leidinių. skaityti »

Lietuvos išmaniems mokytojams – pasaulinis įvertinimas

Dvi Lietuvos mokytojos su kitais 300 mokytojų iš viso pasaulio buvo pakviestos dalyvauti kasmetiniame „Microsoft“ mokytojų novatorių forume, kuris šiais metais vyko „Microsoft“ centrinėje būstinėje Redmonde (JAV). skaityti »

Kosmoso technologijų įmonei UAB „Nanoavionika“ – 200 tūkst. eurų investicija

UAB „Nanoavionika“, kurios komandos branduolį sudaro pirmojo lietuviško kosminio palydovo „LituanicaSAT-1“ kūrėjai – Vilniaus universiteto darbuotojai, tapo pirmąja Lietuvoje ir viena pirmųjų Rytų Europoje kosmoso technologijų pradedančiųjų įmonių, gavusių rizikos kapitalo fondo investiciją. skaityti »

Teisės ir IT sričių dokumentų vertimui – Vilniaus universiteto vertyklė

Internetinėje svetainėje www.versti.eu jau veikia Vilniaus universiteto mašininio vertimo sistema. Joje sukauptas didelis kiekis teisės ir informacinių technologijų sričių tekstynų anglų ir prancūzų kalbomis leidžia tiksliau išversti šių segmentų tekstus. skaityti »