2011 metų Nobelio fizikos premija – už visatos plėtimosi greitėjimo atradimą

Publikuota: 2011 m. spalio 5 d. trečiadienis

1998 metais dviem mokslininkų grupėms pristačius savo darbų rezultatus sudrebėjo ne tik kosmologijos mokslo pagrindai, bet ir garsioji A. Einšteino Bendroji reliatyvumo teorija.

Fizikų bendruomenėje kilusio šurmulio kaltininkai – JAV astrofizikai Saul Perlmutter ir Adam G. Riess bei JAV ir Australijos pilietybę turintis astrofizikas Brian P. Schmidt. Mokslininkai dirbo dviejose grupėse – pirmajai, darbą pradėjusiai 1988 metais, vadovavo Saul Perlmutter, o antrajai, į tyrimus įsijungusiai 1994 metais, – Brian P. Schmidt. Pastarojoje grupėje dirbo ir didelį indėlį į tyrimus įnešė Adam G. Riess.

Mokslininkai lenktyniaudami tarpusavyje ieškojo tolimiausių supernovų. Vis sudėtingesni žemės paviršiuje ir orbitoje esantys teleskopai, vis galingesni kompiuteriai ir nauji optiniai jutikliai (už kuriuos 2009 metais taip pat skirta Nobelio fizikos premija) atvėrė galimybes paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atsakyti į kai kuriuos kosmologijos klausimus.

Didžiausią savo gyvenime atradimą mokslininkai padarė stebėdami nutolusias Ia tipo supernovas. Iš viso abi grupės stebėjo 50 tokio tipo supernovų ir kiekviena atskirai sprendė tą patį klausimą – kodėl jų ryškumas buvo mažesnis, nei turėtų būti pagal tuometinius kosmologinius modelius. Iš pradžių tai buvo palaikyta stebėjimų paklaida, tačiau kruopščiai daugybę kartų patikrinus visus rezultatus, jokių klaidų neaptikta. Kuomet atskirai dirbusios mokslininkų komandos sulygino gautus duomenis ir įsitikino jų identiškumu, padaryta tuo metu stulbinanti išvada – Visata plečiasi ne lėtėdama, o greitėdama.

Deja, to nenumatė nei standartinis kosmologinis modelis, nei Bendroji reliatyvumo teorija. Pasaulio fizikams teko apsispręsti, ar yra klaidingos šios teorijos, ar tiesiog visatoje egzistuoja kažkas tokio, ko iki šiol niekas neįvertino. Nors dalis fizikų pasisakė už naujų teorijų kūrimą, didžioji dalis priėjo prie išvados, jog geriausia būtų įvesti naujas sąvokas, apibūdinančias paslaptingus ir dar fiziškai neaptiktus reiškinius – tamsiąją medžiagą bei tamsiąją energiją. Nuo to laiko daugybė mokslininkų komandų vis dar suka galvas, kaip įrodyti arba paneigti šių darinių egzistavimą.

Nežiūrint to, po Visatos plėtimosi greitėjimo įrodymų supratimas apie astrofiziką pasikeitė iš esmės, o tai ir buvo įvertinta Nobelio premija, kurią visi trys astrofizikai pasidalins į lygias dalis.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Nobelio fizikos premijos vertas atradimas atveria kelius naujoms medžiagų būsenoms

Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys JAV mokslininkai: Davidas J. Thoulessas, F. Duncanas M. Haldane‘as ir J. Michaelas Kosterlitzas už atrastus topologinius fazinius virsmus medžiagoje. Mokslininkai pasiūlė modelius, kaip šie virsmai galėtų pasireikšti. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Išrinkti geriausi jaunieji Lietuvos ekonomistai

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) Verslo vadybos fakultete (VVF) organizuota 21-oji Lietuvos moksleivių ekonomikos ir verslo olimpiada. Į ją atvyko 77 Lietuvos mokyklų mokiniai, kurie sprendė uždavinius ir varžėsi dėl geriausio ekonomisto titulo. skaityti »

Daugiakalbystės olimpiadoje nugalėjo Tarptautinės Amerikos mokyklos Vilniuje komanda

Vilniuje įvykusioje Lietuvos mokinių daugiakalbystės olimpiadoje „Aš kalbu, tu kalbi – mes bendraujame“ nugalėjo Tarptautinės Amerikos mokyklos Vilniuje (American International School of Vilnius, AISV) mokinių komanda. skaityti »

Los Andželo šv. Kazimiero lituanistinė mokykla švenčia 65-metį

Balandžio 18 d. Los Andželo šv. Kazimiero lituanistinė mokykla, viena seniausių lituanistinių mokyklų užsienyje, švenčia 65-erių metų sukaktį. skaityti »

Prasideda specialus projektas mokinių informaciniam raštingumui ugdyti

Kas lemia žiniasklaidos turinį? Kokia medijų įtaka visuomenei? Kaip ugdyti informacinį raštingumą? Šie klausimai bus aptariami balandžio 17 d., 9.30 val., Vilniuje prasidėsiančioje mokyklų konferencijoje „Informaciniai iššūkiai šiuolaikinėje visuomenėje“ (Gedimino pr. 35). skaityti »

VGTU specialiame seminare prisistatė moksleivių atstovams

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) pakvietė karjeros koordinatorius bei mokyklų mokinių tarybų ir parlamentų atstovus į specialų seminarą „Moksleivis – ugdymas karjerai – studentas“, kuriame pristatė VGTU studijų galimybes bei aukštojo mokslo naujoves. skaityti »

KTU sieks Lietuvos rekordo – daugiausia kompiuterinių žaidimų gerbėjų vienoje vietoje

Balandžio 17–19 d. Kauno sporto halėje vyks KTU Informatikos fakulteto (IF) ir jo studentų atstovybės „InfoSA“ organizuojamo festivalio „InfoShow’15“ renginys „LAN Party“. skaityti »

Aukštojo mokslo sritį kuruos viceministras Rolandas Zuoza

Balandžio 13 dieną eiti pareigas pradėjo naujas švietimo ir mokslo viceministras. Aukštojo mokslo sritį nuo šiol kuruos Rolandas Zuoza. Jis pakeis Rimantą Vaitkų, paskirtą Ministro Pirmininko kanclerio pirmuoju pavaduotoju. skaityti »

VGTU vyks Lietuvos mokinių ekonomikos ir verslo olimpiada

Š. m. balandžio 17 dieną Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakultete (VGTU VVF) organizuojama Respublikinė Lietuvos mokinių ekonomikos ir verslo olimpiada, į kurią susirinks geriausius rezultatus regioniniuose turuose pademonstravę mokiniai. skaityti »

Naujuoju Mykolo Romerio universiteto rektoriumi išrinktas doc. dr. A. Monkevičius

Mykolo Romerio universiteto taryba išrinko naująjį universiteto vadovą. Juo tapo docentas dr. Algirdas Monkevičius. skaityti »

Vilniaus universiteto studentams – atitikmens Lietuvoje neturinti mokymų programa

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto II kurso studentai pavasario semestrą pradėjo pasiryžę sužinoti ir išmokti daugiau. Pirmą kartą jie turėjo galimybę dalyvauti atrankoje į programą, kuri papildo tradicines teisės studentų studijas ir tęsis iki V kurso. skaityti »