2011 metų Nobelio fizikos premija – už visatos plėtimosi greitėjimo atradimą

Publikuota: 2011 m. spalio 5 d. trečiadienis

1998 metais dviem mokslininkų grupėms pristačius savo darbų rezultatus sudrebėjo ne tik kosmologijos mokslo pagrindai, bet ir garsioji A. Einšteino Bendroji reliatyvumo teorija.

Fizikų bendruomenėje kilusio šurmulio kaltininkai – JAV astrofizikai Saul Perlmutter ir Adam G. Riess bei JAV ir Australijos pilietybę turintis astrofizikas Brian P. Schmidt. Mokslininkai dirbo dviejose grupėse – pirmajai, darbą pradėjusiai 1988 metais, vadovavo Saul Perlmutter, o antrajai, į tyrimus įsijungusiai 1994 metais, – Brian P. Schmidt. Pastarojoje grupėje dirbo ir didelį indėlį į tyrimus įnešė Adam G. Riess.

Mokslininkai lenktyniaudami tarpusavyje ieškojo tolimiausių supernovų. Vis sudėtingesni žemės paviršiuje ir orbitoje esantys teleskopai, vis galingesni kompiuteriai ir nauji optiniai jutikliai (už kuriuos 2009 metais taip pat skirta Nobelio fizikos premija) atvėrė galimybes paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atsakyti į kai kuriuos kosmologijos klausimus.

Didžiausią savo gyvenime atradimą mokslininkai padarė stebėdami nutolusias Ia tipo supernovas. Iš viso abi grupės stebėjo 50 tokio tipo supernovų ir kiekviena atskirai sprendė tą patį klausimą – kodėl jų ryškumas buvo mažesnis, nei turėtų būti pagal tuometinius kosmologinius modelius. Iš pradžių tai buvo palaikyta stebėjimų paklaida, tačiau kruopščiai daugybę kartų patikrinus visus rezultatus, jokių klaidų neaptikta. Kuomet atskirai dirbusios mokslininkų komandos sulygino gautus duomenis ir įsitikino jų identiškumu, padaryta tuo metu stulbinanti išvada – Visata plečiasi ne lėtėdama, o greitėdama.

Deja, to nenumatė nei standartinis kosmologinis modelis, nei Bendroji reliatyvumo teorija. Pasaulio fizikams teko apsispręsti, ar yra klaidingos šios teorijos, ar tiesiog visatoje egzistuoja kažkas tokio, ko iki šiol niekas neįvertino. Nors dalis fizikų pasisakė už naujų teorijų kūrimą, didžioji dalis priėjo prie išvados, jog geriausia būtų įvesti naujas sąvokas, apibūdinančias paslaptingus ir dar fiziškai neaptiktus reiškinius – tamsiąją medžiagą bei tamsiąją energiją. Nuo to laiko daugybė mokslininkų komandų vis dar suka galvas, kaip įrodyti arba paneigti šių darinių egzistavimą.

Nežiūrint to, po Visatos plėtimosi greitėjimo įrodymų supratimas apie astrofiziką pasikeitė iš esmės, o tai ir buvo įvertinta Nobelio premija, kurią visi trys astrofizikai pasidalins į lygias dalis.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Nobelio fizikos premijos vertas atradimas atveria kelius naujoms medžiagų būsenoms

Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys JAV mokslininkai: Davidas J. Thoulessas, F. Duncanas M. Haldane‘as ir J. Michaelas Kosterlitzas už atrastus topologinius fazinius virsmus medžiagoje. Mokslininkai pasiūlė modelius, kaip šie virsmai galėtų pasireikšti. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Abiturientai keičia taktiką – egzaminams jau ruošiasi telefonu

Šiųmetė abiturientų karta brandos egzaminams ruošiasi palinkus ne virš knygų, o virš išmaniųjų telefonų ekranų. Tai įrodo leidyklos „Šviesa“ sukurtos mobiliosios programėlės „Prieš egzaminą“ populiarumas – vos per porą savaičių ją atsisiuntė kas trečias abiturientas, turintis „Android“ įrenginį. skaityti »

MITA kviečia studentus stažuotis NASA mokslinių tyrimų centre

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) skelbia konkursą studentams dėl tarptautinės stažuotės NASA mokslinių tyrimų centre, kurios metu studentai galės įgyti unikalių žinių ir praktinės patirties. skaityti »

VU mokslininkai pirmieji atliko ikiklinikinius tyrimus su unikaliais karkasais

Fizikos mokslo krypties žurnalas „IOPscience“ paskelbė Vilniaus universiteto tarpdisciplininės mokslininkų grupės straipsnį apie pirmą kartą su gyvais organizmais išbandytą sudėtingą audinių karkasų formavimo tiesioginiu lazeriniu rašymu technologiją. skaityti »

Vilniuje atidaromas Suvirinimo sektorinis praktinio mokymo centras

Balandžio 10 d. 10 val. Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centre (Jeruzalės g. 61, Vilnius) atidaromas Suvirinimo sektorinis praktinio mokymo centras. Atidaryme dalyvaus švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, darbdavių organizacijų, mokymo įstaigų atstovai. skaityti »

Įteikta Vaikų literatūros premija

Panevėžio J. Miltinio dramos teatre vykusioje Tarptautinėje vaikų knygos dienos šventėje švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė įteikė Švietimo ir mokslo ministerijos 2014 m. vaikų literatūros premiją rašytojai Kristinai Gudonytei ir žurnalistei Almai Valantinienei. skaityti »

LEU kviečia moksleivius dalyvauti esė ir trumpametražio filmuko konkurse

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Istorijos fakulteto studentų atstovybė (IF SA) skelbia esė ir trumpametražio filmuko konkursą, skirtą Etnografinių regionų metams paminėti. Jame gali dalyvauti Lietuvos vidurinių mokyklų ir gimnazijų V–XII klasių moksleiviai. skaityti »

Vaikus reikėtų mokyti programavimo dar nepradėjus lankyti mokyklos

Kaip rodo Šiaurės Europos šalyse atliktas tyrimas, IT srities verslo atstovai mano, kad programavimo vaikai turėtų pradėti mokytis vos pradėję eiti į mokyklą arba dar anksčiau. skaityti »

Rektorius prof. A. Žukauskas puoselės tradicijas ir VU ves į modernią ateitį

Vilniaus universitete iškilmingai inauguruotas VU rektorius prof. Artūras Žukauskas. skaityti »

Prasideda SMK Kultūros mėnuo

Socialinių mokslų kolegijoje Klaipėdoje balandžio mėnuo minimas kaip Kultūros mėnuo. Visą mėnesį Socialinių mokslų kolegija (SMK) kvies įdomioms, netradicinėms pažintims su Klaipėda. skaityti »

Netikėtas radinys – tarsi dovana naujam VU rektoriui

Senieji Vilniaus universiteto rūmai nesiliauja stebinti unikaliais radiniais ir visko mačiusius restauratorius, istorikus, archeologus. skaityti »