2011 metų Nobelio fizikos premija – už visatos plėtimosi greitėjimo atradimą

Publikuota: 2011 m. spalio 5 d. trečiadienis

1998 metais dviem mokslininkų grupėms pristačius savo darbų rezultatus sudrebėjo ne tik kosmologijos mokslo pagrindai, bet ir garsioji A. Einšteino Bendroji reliatyvumo teorija.

Fizikų bendruomenėje kilusio šurmulio kaltininkai – JAV astrofizikai Saul Perlmutter ir Adam G. Riess bei JAV ir Australijos pilietybę turintis astrofizikas Brian P. Schmidt. Mokslininkai dirbo dviejose grupėse – pirmajai, darbą pradėjusiai 1988 metais, vadovavo Saul Perlmutter, o antrajai, į tyrimus įsijungusiai 1994 metais, – Brian P. Schmidt. Pastarojoje grupėje dirbo ir didelį indėlį į tyrimus įnešė Adam G. Riess.

Mokslininkai lenktyniaudami tarpusavyje ieškojo tolimiausių supernovų. Vis sudėtingesni žemės paviršiuje ir orbitoje esantys teleskopai, vis galingesni kompiuteriai ir nauji optiniai jutikliai (už kuriuos 2009 metais taip pat skirta Nobelio fizikos premija) atvėrė galimybes paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atsakyti į kai kuriuos kosmologijos klausimus.

Didžiausią savo gyvenime atradimą mokslininkai padarė stebėdami nutolusias Ia tipo supernovas. Iš viso abi grupės stebėjo 50 tokio tipo supernovų ir kiekviena atskirai sprendė tą patį klausimą – kodėl jų ryškumas buvo mažesnis, nei turėtų būti pagal tuometinius kosmologinius modelius. Iš pradžių tai buvo palaikyta stebėjimų paklaida, tačiau kruopščiai daugybę kartų patikrinus visus rezultatus, jokių klaidų neaptikta. Kuomet atskirai dirbusios mokslininkų komandos sulygino gautus duomenis ir įsitikino jų identiškumu, padaryta tuo metu stulbinanti išvada – Visata plečiasi ne lėtėdama, o greitėdama.

Deja, to nenumatė nei standartinis kosmologinis modelis, nei Bendroji reliatyvumo teorija. Pasaulio fizikams teko apsispręsti, ar yra klaidingos šios teorijos, ar tiesiog visatoje egzistuoja kažkas tokio, ko iki šiol niekas neįvertino. Nors dalis fizikų pasisakė už naujų teorijų kūrimą, didžioji dalis priėjo prie išvados, jog geriausia būtų įvesti naujas sąvokas, apibūdinančias paslaptingus ir dar fiziškai neaptiktus reiškinius – tamsiąją medžiagą bei tamsiąją energiją. Nuo to laiko daugybė mokslininkų komandų vis dar suka galvas, kaip įrodyti arba paneigti šių darinių egzistavimą.

Nežiūrint to, po Visatos plėtimosi greitėjimo įrodymų supratimas apie astrofiziką pasikeitė iš esmės, o tai ir buvo įvertinta Nobelio premija, kurią visi trys astrofizikai pasidalins į lygias dalis.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Nobelio fizikos premijos vertas atradimas atveria kelius naujoms medžiagų būsenoms

Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys JAV mokslininkai: Davidas J. Thoulessas, F. Duncanas M. Haldane‘as ir J. Michaelas Kosterlitzas už atrastus topologinius fazinius virsmus medžiagoje. Mokslininkai pasiūlė modelius, kaip šie virsmai galėtų pasireikšti. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Į VU atvykstanti „Nature Photonics“ redaktorė Rachel Won: „Mes neužsiimame balsų skaičiavimu“

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto studentų organizuojamoje „Open Readings“ konferencijoje kovo 24 d. paskaitą apie mokslinę leidybą skaitys pasaulyje labiausiai cituojamos „Nature“ grupės mokslinio žurnalo „Nature Photonics“ redaktorė Rachel Pei Chin Won. skaityti »

Patirtimi su VGTU studentais dalinasi užsienio profesoriai

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) šiandien paskaitų ciklą pradeda skaityti net du profesoriai iš užsienio. skaityti »

KTU – naujas Lietuvos akademinis tiltas su Kazachstanu

Kauno technologijos universitetas (KTU) įtrauktas į Kazachstano valstybinių stipendijų universitetų sąrašą. Tai reiškia, kad į Lietuvą studijuoti atvyks talentingi šios Vidurio Azijos šalies magistrantai, doktorantai, stažuotojai. skaityti »

Lietuva pradeda Globalaus švietimo diskusijas

Lietuvoje pirmą kartą organizuojama tarptautinė konferencija, skirta Globalaus švietimo problematikai pristatyti ir aptarti galimus sprendimus kartu su Lietuvos ir Europos švietimo specialistais, NVO atstovais bei politikos formuotojais. skaityti »

SEB banko finansinio raštingumo pamokose – per pusantro tūkstančio vaikų

Dalyvaudamas Vaikų finansinio švietimo savaitės renginiuose SEB bankas vyresniųjų klasių moksleivius kvietė į finansinio raštingumo pamoką žaidimą „Piniginčių klasė“. skaityti »

Mokytojai kviečiami dalyvauti konkurse „Pilietiškumo ugdymo sėkmės istorija“

Švietimo ir mokslo ministerija kviečia mokytojus dalyvauti konkurse „Pilietiškumo ugdymo sėkmės istorija“. skaityti »

Daugiausiai „eTwinning“ projektų lietuviai vykdo kartu su Lenkija

Švietimo darbuotojams skirta programos „eTwinning“ platforma jungia daugiau kaip 300,000 mokytojų bei kitų švietimo įstaigų administracijos darbuotojų visoje Europoje. skaityti »

Baigėsi Vaikų finansinio švietimo savaitė

Antrąkart Lietuvoje minimą Vaikų finansinio švietimo savaitę vainikavo Lietuvos banke vykęs moksleivių kūrybinio konkurso „Mano kišenpinigių istorija“ nugalėtojų apdovanojimas. Konkurse savo kišenpinigių istorijas, naudodami skirtingas kūrybines priemones, papasakojo daugiau kaip 200 mokinių iš 65 Lietuvos mokyklų. skaityti »

Prasideda jau 53-oji Lietuvos mokinių chemijos olimpiada

2015 m. kovo 19 d. prasideda jau 53-oji Lietuvos mokinių chemijos olimpiada. Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Gamtos, matematikos ir technologijų fakultete (GMTF) šešiasdešimt trys 9–10 klasių mokiniai, geriausiai pasirodę II rate, atliks eksperimentines užduotis. skaityti »

VGTU kviečia į atvirų durų dieną

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) kovo 20 d. 11 val. kviečia moksleivius, planuojančius savo ateitį, susipažinti su šia aukštąja mokykla atvirų durų dienos renginių metu. skaityti »