2011 metų Nobelio fizikos premija – už visatos plėtimosi greitėjimo atradimą

Publikuota: 2011 m. spalio 5 d. trečiadienis

1998 metais dviem mokslininkų grupėms pristačius savo darbų rezultatus sudrebėjo ne tik kosmologijos mokslo pagrindai, bet ir garsioji A. Einšteino Bendroji reliatyvumo teorija.

Fizikų bendruomenėje kilusio šurmulio kaltininkai – JAV astrofizikai Saul Perlmutter ir Adam G. Riess bei JAV ir Australijos pilietybę turintis astrofizikas Brian P. Schmidt. Mokslininkai dirbo dviejose grupėse – pirmajai, darbą pradėjusiai 1988 metais, vadovavo Saul Perlmutter, o antrajai, į tyrimus įsijungusiai 1994 metais, – Brian P. Schmidt. Pastarojoje grupėje dirbo ir didelį indėlį į tyrimus įnešė Adam G. Riess.

Mokslininkai lenktyniaudami tarpusavyje ieškojo tolimiausių supernovų. Vis sudėtingesni žemės paviršiuje ir orbitoje esantys teleskopai, vis galingesni kompiuteriai ir nauji optiniai jutikliai (už kuriuos 2009 metais taip pat skirta Nobelio fizikos premija) atvėrė galimybes paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atsakyti į kai kuriuos kosmologijos klausimus.

Didžiausią savo gyvenime atradimą mokslininkai padarė stebėdami nutolusias Ia tipo supernovas. Iš viso abi grupės stebėjo 50 tokio tipo supernovų ir kiekviena atskirai sprendė tą patį klausimą – kodėl jų ryškumas buvo mažesnis, nei turėtų būti pagal tuometinius kosmologinius modelius. Iš pradžių tai buvo palaikyta stebėjimų paklaida, tačiau kruopščiai daugybę kartų patikrinus visus rezultatus, jokių klaidų neaptikta. Kuomet atskirai dirbusios mokslininkų komandos sulygino gautus duomenis ir įsitikino jų identiškumu, padaryta tuo metu stulbinanti išvada – Visata plečiasi ne lėtėdama, o greitėdama.

Deja, to nenumatė nei standartinis kosmologinis modelis, nei Bendroji reliatyvumo teorija. Pasaulio fizikams teko apsispręsti, ar yra klaidingos šios teorijos, ar tiesiog visatoje egzistuoja kažkas tokio, ko iki šiol niekas neįvertino. Nors dalis fizikų pasisakė už naujų teorijų kūrimą, didžioji dalis priėjo prie išvados, jog geriausia būtų įvesti naujas sąvokas, apibūdinančias paslaptingus ir dar fiziškai neaptiktus reiškinius – tamsiąją medžiagą bei tamsiąją energiją. Nuo to laiko daugybė mokslininkų komandų vis dar suka galvas, kaip įrodyti arba paneigti šių darinių egzistavimą.

Nežiūrint to, po Visatos plėtimosi greitėjimo įrodymų supratimas apie astrofiziką pasikeitė iš esmės, o tai ir buvo įvertinta Nobelio premija, kurią visi trys astrofizikai pasidalins į lygias dalis.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Nobelio fizikos premijos vertas atradimas atveria kelius naujoms medžiagų būsenoms

Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys JAV mokslininkai: Davidas J. Thoulessas, F. Duncanas M. Haldane‘as ir J. Michaelas Kosterlitzas už atrastus topologinius fazinius virsmus medžiagoje. Mokslininkai pasiūlė modelius, kaip šie virsmai galėtų pasireikšti. skaityti »

Populiariausi straipsniai

MRU dalyvaus Vilniaus knygų mugėje

Mykolo Romerio universitetas vasario 19–22 dienomis dalyvaus Vilniaus knygų mugėje ir kvies aplankyti MRU Leidybos stendą 3 parodų salėje Lietuvos parodų centre „Litexpo“. skaityti »

Lietuvos bankas kviečia moksleivius papasakoti savo kišenpinigių istoriją

Artėjant Vaikų finansinio švietimo savaitei, Lietuvos bankas skelbia kūrybinį konkursą moksleiviams „Mano kišenpinigių istorija“. Vaikai kviečiami dalytis savo patirtimi, ką galima nuveikti sumaniai taupant kišenpinigius. skaityti »

Popieriniai dienynai – nykstanti rūšis

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, beveik 86 % Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų nebenaudoja popierinių dienynų. Todėl galima drąsiai teigti, kad informacinės technologijos yra neatsiejama moderniosios mokyklos dalis. skaityti »

Vilniaus universiteto rektoriaus posto siekia šeši kandidatai

Vilniaus universiteto Centrinėje rinkimų komisijoje buvo užregistruoti šeši asmenys, norintys eiti didžiausio Lietuvos universiteto rektoriaus pareigas. skaityti »

KTU magistro programa „Edukacinės technologijos“ gavo tarptautinį įvertinimą

Kauno technologijos universiteto (KTU) magistro studijų programa „Edukacinės technologijos“ tarptautinio vertinimo metu gavo patį aukščiausią įvertinimą – surinko 24 balus iš tiek pat galimų. skaityti »

Prasidėjo mokymosi, žinių ir karjeros planavimo paroda „Studijos 2015“

Vasario 5–7 d. LITEXPO parodų centre Vilniuje moksleivių laukia tradicinė mokymosi, žinių ir karjeros planavimo paroda „Studijos 2015“. Ją atidarė Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Vydas Gedvilas bei švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis. skaityti »

Garsūs žmonės teigia – studijuoti tikrai verta

Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO atsidaro tarptautinė paroda „Studijos“. Trylika metų organizuojama paroda siekia supažindinti su studijomis Lietuvoje ir užsienyje, su reikalingiausiomis ir naujausiomis profesijomis, su karjeros ir verslo perspektyvomis, su stažuotėmis ir savanoryste. skaityti »

LEU Lietuvos universitetų rektoriai diskutavo dėl atsakingesnio abiturientų požiūrio dėl studijų pasirinkimo

Kol moksleiviai „Aukštųjų mokyklų mugėje 2015“ domėjosi, kurią aukštąją mokyklą rinktis, š. m. sausio mėn. 30 d. Vilniuje, Lietuvos edukologijos universitete (LEU), vyko Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) posėdis. skaityti »

VGTU taps žaliuoju universitetu

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Senatas patvirtino Žaliojo universiteto koncepciją, kuria siekiama prisidėti prie darnios visuomenės plėtros modernizuojant ir plėtojant turimos bei planuojamos infrastruktūros valdymą bei skiriant ypatingą dėmesį atsakingam ir racionaliam gamtinių išteklių naudojimui. skaityti »

Savo jėgas informacinių technologijų studentai išbandė robotikos srityje

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) informacinių technologijų antro kurso studentai, padedami dėstytojo Lino Būtėno, sukonstravo ir suprogramavo robotą platformą, mokančią priimti sprendimus. skaityti »