2011 metų Nobelio fizikos premija – už visatos plėtimosi greitėjimo atradimą

Publikuota: 2011 m. spalio 5 d. trečiadienis

1998 metais dviem mokslininkų grupėms pristačius savo darbų rezultatus sudrebėjo ne tik kosmologijos mokslo pagrindai, bet ir garsioji A. Einšteino Bendroji reliatyvumo teorija.

Fizikų bendruomenėje kilusio šurmulio kaltininkai – JAV astrofizikai Saul Perlmutter ir Adam G. Riess bei JAV ir Australijos pilietybę turintis astrofizikas Brian P. Schmidt. Mokslininkai dirbo dviejose grupėse – pirmajai, darbą pradėjusiai 1988 metais, vadovavo Saul Perlmutter, o antrajai, į tyrimus įsijungusiai 1994 metais, – Brian P. Schmidt. Pastarojoje grupėje dirbo ir didelį indėlį į tyrimus įnešė Adam G. Riess.

Mokslininkai lenktyniaudami tarpusavyje ieškojo tolimiausių supernovų. Vis sudėtingesni žemės paviršiuje ir orbitoje esantys teleskopai, vis galingesni kompiuteriai ir nauji optiniai jutikliai (už kuriuos 2009 metais taip pat skirta Nobelio fizikos premija) atvėrė galimybes paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atsakyti į kai kuriuos kosmologijos klausimus.

Didžiausią savo gyvenime atradimą mokslininkai padarė stebėdami nutolusias Ia tipo supernovas. Iš viso abi grupės stebėjo 50 tokio tipo supernovų ir kiekviena atskirai sprendė tą patį klausimą – kodėl jų ryškumas buvo mažesnis, nei turėtų būti pagal tuometinius kosmologinius modelius. Iš pradžių tai buvo palaikyta stebėjimų paklaida, tačiau kruopščiai daugybę kartų patikrinus visus rezultatus, jokių klaidų neaptikta. Kuomet atskirai dirbusios mokslininkų komandos sulygino gautus duomenis ir įsitikino jų identiškumu, padaryta tuo metu stulbinanti išvada – Visata plečiasi ne lėtėdama, o greitėdama.

Deja, to nenumatė nei standartinis kosmologinis modelis, nei Bendroji reliatyvumo teorija. Pasaulio fizikams teko apsispręsti, ar yra klaidingos šios teorijos, ar tiesiog visatoje egzistuoja kažkas tokio, ko iki šiol niekas neįvertino. Nors dalis fizikų pasisakė už naujų teorijų kūrimą, didžioji dalis priėjo prie išvados, jog geriausia būtų įvesti naujas sąvokas, apibūdinančias paslaptingus ir dar fiziškai neaptiktus reiškinius – tamsiąją medžiagą bei tamsiąją energiją. Nuo to laiko daugybė mokslininkų komandų vis dar suka galvas, kaip įrodyti arba paneigti šių darinių egzistavimą.

Nežiūrint to, po Visatos plėtimosi greitėjimo įrodymų supratimas apie astrofiziką pasikeitė iš esmės, o tai ir buvo įvertinta Nobelio premija, kurią visi trys astrofizikai pasidalins į lygias dalis.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Nobelio fizikos premijos vertas atradimas atveria kelius naujoms medžiagų būsenoms

Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys JAV mokslininkai: Davidas J. Thoulessas, F. Duncanas M. Haldane‘as ir J. Michaelas Kosterlitzas už atrastus topologinius fazinius virsmus medžiagoje. Mokslininkai pasiūlė modelius, kaip šie virsmai galėtų pasireikšti. skaityti »

Populiariausi straipsniai

KTU fakultete Panevėžyje – pirmasis šalyje Technologijų mokymo centras moksleiviams

KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultete (Nemuno g. 33) duris atvers pirmasis Lietuvoje moksleivių ir studentų Technologijų mokymo centras. skaityti »

Lietuvos edukologijos universitetas siekia būti prieinamesnis

2015 m. pretenduojantiems gauti valstybės finansavimą studijoms reikės būti išlaikius bent du brandos egzaminus. skaityti »

ISM pradeda išankstinį priėmimą į bakalauro studijas

ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas vasario 1 d. pradeda išankstinį priėmimą į bakalauro studijų programas. skaityti »

Vilniuje duris atvers regionui svarbus praktinio mokymo centras

Sausio 30 d. 12 val. Vilniaus Paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centre, įsikūrusiame Didlaukio g. 83, bus oficialiai atidarytas Aptarnavimo paslaugų sektorinis praktinio mokymo centras. skaityti »

Paaiškėjo labiausiai inovacijoms pasirengusi mokykla Lietuvoje

Mokyklos iš visos Lietuvos gyvena technologinių pokyčių ritmu. 28 mokyklos, dalyvavusios nemokamoje skaitmeninių mokymų programoje „Samsung Mokykla ateičiai“, sukūrė skaitmeninių pokyčių projektus, pritaikytus savo mokyklai. skaityti »

Prasideda aštuntasis nacionalinis mokinių konkursas „Švari kalba – švari galva“

Konkursas „Švari kalba – švari galva“, pernai sulaukęs rekordinio – 12 tūkstančių – dalyvių skaičiaus, organizuojamas jau aštuntą kartą. Informacines technologijas, be kurių neįsivaizduojamas šiuolaikinio jaunimo gyvenimas, ir lietuvių kalbą susiejantis konkursas vėl kviečia mokinius prie kompiuterio pademonstruoti savo gimtosios kalbos žinias ir gebėjimą jas pritaikyti kasdienybėje. skaityti »

Konferencijoje „Open Readings 2015“ laukiama užsienio mokslininkų

58-osios tarptautinės studentų konferencijos „Open Readings 2015“ organizatoriai jau dėlioja paskutines detales, nors iki konferencijos pradžios liko du mėnesiai. skaityti »

LEU lankysis Europos Komisijos Švietimo ir kultūros departamento pareigūnė Joanna Basztura

2015 m. sausio mėn. 27 d. 11.30–13.30 Lietuvos edukologijos universitete (LEU) lankysis Europos Komisijos Švietimo ir kultūros departamento pareigūnė Joanna Basztura, kuri atsakinga už švietimo politiką Lietuvoje, Lenkijoje ir Danijoje. skaityti »

Matematinio ir gamtamokslinio raštingumo konkurse mokiniai parodė gerus rezultatus

Pirmą kartą surengtame nacionaliniame matematinio ir gamtamokslinio raštingumo konkurse, kuriame dalyviai atliko į gyvenimą orientuotas matematikos ir gamtos mokslų užduotis, dalyvavo apie 14 tūkst. mokinių iš beveik 400 mokyklų. Daugiau negu pusė mokinių parodė gerus rezultatus. skaityti »

Už gamtos tausojimą KTU įteiktas „Ekonomiškiausios lapės“ apdovanojimas

KTU projektui „Žaliasis universitetas“ konkurse „PR Lapės 2015“ skirtas „Ekonomiškiausios lapės“ apdovanojimas už ilgalaikę, gamtai draugišką ir ekonomišką iniciatyvą, puikiai integruotą į bendrą organizacijos veiklos strategiją, įtraukiant visą universiteto bendruomenę. skaityti »