2011 metų Nobelio fizikos premija – už visatos plėtimosi greitėjimo atradimą

Publikuota: 2011 m. spalio 5 d. trečiadienis

1998 metais dviem mokslininkų grupėms pristačius savo darbų rezultatus sudrebėjo ne tik kosmologijos mokslo pagrindai, bet ir garsioji A. Einšteino Bendroji reliatyvumo teorija.

Fizikų bendruomenėje kilusio šurmulio kaltininkai – JAV astrofizikai Saul Perlmutter ir Adam G. Riess bei JAV ir Australijos pilietybę turintis astrofizikas Brian P. Schmidt. Mokslininkai dirbo dviejose grupėse – pirmajai, darbą pradėjusiai 1988 metais, vadovavo Saul Perlmutter, o antrajai, į tyrimus įsijungusiai 1994 metais, – Brian P. Schmidt. Pastarojoje grupėje dirbo ir didelį indėlį į tyrimus įnešė Adam G. Riess.

Mokslininkai lenktyniaudami tarpusavyje ieškojo tolimiausių supernovų. Vis sudėtingesni žemės paviršiuje ir orbitoje esantys teleskopai, vis galingesni kompiuteriai ir nauji optiniai jutikliai (už kuriuos 2009 metais taip pat skirta Nobelio fizikos premija) atvėrė galimybes paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atsakyti į kai kuriuos kosmologijos klausimus.

Didžiausią savo gyvenime atradimą mokslininkai padarė stebėdami nutolusias Ia tipo supernovas. Iš viso abi grupės stebėjo 50 tokio tipo supernovų ir kiekviena atskirai sprendė tą patį klausimą – kodėl jų ryškumas buvo mažesnis, nei turėtų būti pagal tuometinius kosmologinius modelius. Iš pradžių tai buvo palaikyta stebėjimų paklaida, tačiau kruopščiai daugybę kartų patikrinus visus rezultatus, jokių klaidų neaptikta. Kuomet atskirai dirbusios mokslininkų komandos sulygino gautus duomenis ir įsitikino jų identiškumu, padaryta tuo metu stulbinanti išvada – Visata plečiasi ne lėtėdama, o greitėdama.

Deja, to nenumatė nei standartinis kosmologinis modelis, nei Bendroji reliatyvumo teorija. Pasaulio fizikams teko apsispręsti, ar yra klaidingos šios teorijos, ar tiesiog visatoje egzistuoja kažkas tokio, ko iki šiol niekas neįvertino. Nors dalis fizikų pasisakė už naujų teorijų kūrimą, didžioji dalis priėjo prie išvados, jog geriausia būtų įvesti naujas sąvokas, apibūdinančias paslaptingus ir dar fiziškai neaptiktus reiškinius – tamsiąją medžiagą bei tamsiąją energiją. Nuo to laiko daugybė mokslininkų komandų vis dar suka galvas, kaip įrodyti arba paneigti šių darinių egzistavimą.

Nežiūrint to, po Visatos plėtimosi greitėjimo įrodymų supratimas apie astrofiziką pasikeitė iš esmės, o tai ir buvo įvertinta Nobelio premija, kurią visi trys astrofizikai pasidalins į lygias dalis.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Nobelio fizikos premijos vertas atradimas atveria kelius naujoms medžiagų būsenoms

Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys JAV mokslininkai: Davidas J. Thoulessas, F. Duncanas M. Haldane‘as ir J. Michaelas Kosterlitzas už atrastus topologinius fazinius virsmus medžiagoje. Mokslininkai pasiūlė modelius, kaip šie virsmai galėtų pasireikšti. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Moksleiviai į aikšteles daugiausiai sutempė senų televizorių

Kol už atliekų tvarkymą atsakingos institucijos suka galvas, kaip įgyvendinti ES direktyvų reikalavimus, Lietuvos moksleiviai rodo sektiną pavyzdį. Elektronikos platintojų Asociacijos (EPA) organizuojamo projekto „Mąstau. Rūšiuoju. Gyvuoju!” metu moksleiviai elektronikos atliekų surinkimo normatyvus viršijo kelis kartus: vietoj privalomų surinkti 4 kg vienam gyventojui - surinko iki 15 kg vienam mokiniui. skaityti »

LEU leis inovatyvų taikomąjį didaktikos leidinį

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) rektorato salėje įvyko pirmasis tęstinio elektroninio didaktikos leidinio „Didaktika-Mokykla-Visuomenė“ redakcinės kolegijos posėdis. skaityti »

Parengtos Švietimo įstatymo pataisos dėl privalomo priešmokyklinio ugdymo

Švietimo ir mokslo ministerija teikia derinimui Švietimo įstatymo projekto pataisas dėl privalomojo priešmokyklinio ugdymo įvedimo. skaityti »

KTU ir LSMU pristatė bendrą studijų programą

Sveikatos informatika – taip vadinsis pirmoji šalies akademinėje istorijoje bendra dviejų Lietuvos universitetų pirmosios pakopos studijų programa, kurią pirmadienį, pasirašydami jungtinės veiklos sutartį, pristatė KTU ir LSMU vadovai. skaityti »

Švietimo ir mokslo ministerijos leidiniuose apžvelgiama švietimo ir mokslo kokybė

Švietimo ir mokslo ministerija parengė ir išleido naujus leidinius, skirtus Lietuvos švietimo problemų analizei ir 2014 m. švietimo ir mokslo statistikai. skaityti »

VU mokslininkai mokytojus mokė tyrinėjimais grįstų mokymosi metodų

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto mokslininkų grupė, vadovaujama profesorės Valentinos Dagienės, vykdo Europos Sąjungos 7-osios bendrosios programos projektą „Matematika ir gamtos mokslai gyvenimui“ (angl. Mathematics and sciece for life, Mascil). skaityti »

VGTU absolventė siūlo kalėjimus iškelti į jūrą

Dėl savo specifikos kalėjimas dažniausiai nėra pageidaujama kaimynystės įstaiga. Remdamasi šia nuomone, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) architektūros magistro studijų absolventė sukūrė šiuolaikinio kalėjimo jūroje projektą. skaityti »

Kauno technologijos universitete įsikurs Estijos garbės konsulatas

Sausio 16 d., 15 val., Kauno technologijos universitete (KTU) atidaromas Estijos garbės konsulatas. Garbės konsule trims šalies miestams – Kaunui, Alytui ir Marijampolei – taps KTU profesorė Žaneta Simanavičienė. skaityti »

VGTU surengti pirmieji energijos vartojimo auditorių kursai

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Mechanikos fakulteto Mechanikos inžinerijos katedra pradėjo rengti energijos vartojimo technologiniuose įrenginiuose ir procesuose auditą atliekančių specialistų mokymo kursus. skaityti »

Bronislovo Lubio fondas padidino paramą VU mokslinei veiklai

Dr. Bronislovo Lubio labdaros ir paramos fondo vadovė Lina Paulauskė ir Vilniaus universiteto l. e. p. rektorius prof. Jūras Banys pasirašė paramos sutartį. skaityti »