2011 metų Nobelio fizikos premija – už visatos plėtimosi greitėjimo atradimą

Publikuota: 2011 m. spalio 5 d. trečiadienis

1998 metais dviem mokslininkų grupėms pristačius savo darbų rezultatus sudrebėjo ne tik kosmologijos mokslo pagrindai, bet ir garsioji A. Einšteino Bendroji reliatyvumo teorija.

Fizikų bendruomenėje kilusio šurmulio kaltininkai – JAV astrofizikai Saul Perlmutter ir Adam G. Riess bei JAV ir Australijos pilietybę turintis astrofizikas Brian P. Schmidt. Mokslininkai dirbo dviejose grupėse – pirmajai, darbą pradėjusiai 1988 metais, vadovavo Saul Perlmutter, o antrajai, į tyrimus įsijungusiai 1994 metais, – Brian P. Schmidt. Pastarojoje grupėje dirbo ir didelį indėlį į tyrimus įnešė Adam G. Riess.

Mokslininkai lenktyniaudami tarpusavyje ieškojo tolimiausių supernovų. Vis sudėtingesni žemės paviršiuje ir orbitoje esantys teleskopai, vis galingesni kompiuteriai ir nauji optiniai jutikliai (už kuriuos 2009 metais taip pat skirta Nobelio fizikos premija) atvėrė galimybes paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atsakyti į kai kuriuos kosmologijos klausimus.

Didžiausią savo gyvenime atradimą mokslininkai padarė stebėdami nutolusias Ia tipo supernovas. Iš viso abi grupės stebėjo 50 tokio tipo supernovų ir kiekviena atskirai sprendė tą patį klausimą – kodėl jų ryškumas buvo mažesnis, nei turėtų būti pagal tuometinius kosmologinius modelius. Iš pradžių tai buvo palaikyta stebėjimų paklaida, tačiau kruopščiai daugybę kartų patikrinus visus rezultatus, jokių klaidų neaptikta. Kuomet atskirai dirbusios mokslininkų komandos sulygino gautus duomenis ir įsitikino jų identiškumu, padaryta tuo metu stulbinanti išvada – Visata plečiasi ne lėtėdama, o greitėdama.

Deja, to nenumatė nei standartinis kosmologinis modelis, nei Bendroji reliatyvumo teorija. Pasaulio fizikams teko apsispręsti, ar yra klaidingos šios teorijos, ar tiesiog visatoje egzistuoja kažkas tokio, ko iki šiol niekas neįvertino. Nors dalis fizikų pasisakė už naujų teorijų kūrimą, didžioji dalis priėjo prie išvados, jog geriausia būtų įvesti naujas sąvokas, apibūdinančias paslaptingus ir dar fiziškai neaptiktus reiškinius – tamsiąją medžiagą bei tamsiąją energiją. Nuo to laiko daugybė mokslininkų komandų vis dar suka galvas, kaip įrodyti arba paneigti šių darinių egzistavimą.

Nežiūrint to, po Visatos plėtimosi greitėjimo įrodymų supratimas apie astrofiziką pasikeitė iš esmės, o tai ir buvo įvertinta Nobelio premija, kurią visi trys astrofizikai pasidalins į lygias dalis.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Nobelio fizikos premijos vertas atradimas atveria kelius naujoms medžiagų būsenoms

Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys JAV mokslininkai: Davidas J. Thoulessas, F. Duncanas M. Haldane‘as ir J. Michaelas Kosterlitzas už atrastus topologinius fazinius virsmus medžiagoje. Mokslininkai pasiūlė modelius, kaip šie virsmai galėtų pasireikšti. skaityti »

Populiariausi straipsniai

„SpaceX“ skrydis atvers kosmoso tyrimus ir verslą platesniam vartotojų ratui

Sausio 10 d. pirmą kartą į kosmosą pakilo grįžtančioji amerikiečių bendrovės „SpaceX“ raketa-nešėja. skaityti »

KTU surengė virtualią lietuviškos chemijos terminijos kūrėjo Antano Purėno parodą

Kauno technologijos universiteto (KTU) biblioteka surengė virtualią lietuviškos chemijos terminijos kūrėjo ir buvusio Kauno universiteto rektoriaus Antano Purėno (1881-1962) asmeninės kolekcijos parodą. skaityti »

Regioniniame QS reitinge Lietuvos universitetai – arti lyderių

Tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojams paskelbus „2014–2015 m. Emerging Europe and Central Asia“ (iš angl. k. Kylančios Europos ir Centrinės Azijos) universitetų reitingą, du Lietuvos universitetai pateko į regioninio reitingo 50-ą. skaityti »

Vilniaus universiteto mokslininkų darbai įkvepia pasididžiavimą Lietuva

Žurnalas „Nature“ atliko viso pasaulio prestižiškiausiuose mokslo žurnaluose publikuojamų straipsnių analizę. „Nature“ indeksas sudaromas analizuojant 68 gamtos mokslų žurnalus, labiausiai vertinamus pasaulio mokslo bendruomenės. skaityti »

Ryškėja pirmieji specialistų žemėlapio kontūrai

Kokių švietimo sričių absolventų dabar labiausiai reikia darbo rinkai? Kas įsidarbina greičiausiai ir gauna didžiausius atlyginimus? Atsakymai į šiuos klausimus jau pradeda aiškėti. skaityti »

VGTU studentai vykdė projektą su kolegomis iš Gruzijos

Gruodžio mėnesį Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentų atstovybė (VGTU SA) ir Gruzijos organizacija „Young Generation“ vykdė „Lithuanian Youth Camp“ projektą, kurio metu Lietuvoje savaitę viešėjo 10 studentų iš Gruzijos. skaityti »

Per visus 2014 metus augo visuomenės pasitikėjimas švietimu

Per visus 2014 metus Lietuvos žmonių pasitikėjimas švietimu stabiliai augo, rodo Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikti tyrimai. skaityti »

Mokiniai pasiruošę euro įvedimui Lietuvoje

Mokiniai pasirengę sutikti naująją šalies valiutą, rodo gruodį atlikta jų mokytojų apklausa. skaityti »

Studento idėja – ekologiškos pakuotės iš kanapių pluošto

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studento ir mokslininkės tandemas sukūrė inovatyvią medžiagą – celiuliozės nanokristalus, kurie gaunami iš kanapių, auginamų Lietuvoje, pluošto. skaityti »

Kuriamos galimybės aktyvesnei pameistrystės plėtrai Lietuvoje

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis susitiko su Europos profesinio mokymo plėtros centro (CEDEFOP) eksperte Irina Jemeljanova. skaityti »