2011 metų Nobelio fizikos premija – už visatos plėtimosi greitėjimo atradimą

Publikuota: 2011 m. spalio 5 d. trečiadienis

1998 metais dviem mokslininkų grupėms pristačius savo darbų rezultatus sudrebėjo ne tik kosmologijos mokslo pagrindai, bet ir garsioji A. Einšteino Bendroji reliatyvumo teorija.

Fizikų bendruomenėje kilusio šurmulio kaltininkai – JAV astrofizikai Saul Perlmutter ir Adam G. Riess bei JAV ir Australijos pilietybę turintis astrofizikas Brian P. Schmidt. Mokslininkai dirbo dviejose grupėse – pirmajai, darbą pradėjusiai 1988 metais, vadovavo Saul Perlmutter, o antrajai, į tyrimus įsijungusiai 1994 metais, – Brian P. Schmidt. Pastarojoje grupėje dirbo ir didelį indėlį į tyrimus įnešė Adam G. Riess.

Mokslininkai lenktyniaudami tarpusavyje ieškojo tolimiausių supernovų. Vis sudėtingesni žemės paviršiuje ir orbitoje esantys teleskopai, vis galingesni kompiuteriai ir nauji optiniai jutikliai (už kuriuos 2009 metais taip pat skirta Nobelio fizikos premija) atvėrė galimybes paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atsakyti į kai kuriuos kosmologijos klausimus.

Didžiausią savo gyvenime atradimą mokslininkai padarė stebėdami nutolusias Ia tipo supernovas. Iš viso abi grupės stebėjo 50 tokio tipo supernovų ir kiekviena atskirai sprendė tą patį klausimą – kodėl jų ryškumas buvo mažesnis, nei turėtų būti pagal tuometinius kosmologinius modelius. Iš pradžių tai buvo palaikyta stebėjimų paklaida, tačiau kruopščiai daugybę kartų patikrinus visus rezultatus, jokių klaidų neaptikta. Kuomet atskirai dirbusios mokslininkų komandos sulygino gautus duomenis ir įsitikino jų identiškumu, padaryta tuo metu stulbinanti išvada – Visata plečiasi ne lėtėdama, o greitėdama.

Deja, to nenumatė nei standartinis kosmologinis modelis, nei Bendroji reliatyvumo teorija. Pasaulio fizikams teko apsispręsti, ar yra klaidingos šios teorijos, ar tiesiog visatoje egzistuoja kažkas tokio, ko iki šiol niekas neįvertino. Nors dalis fizikų pasisakė už naujų teorijų kūrimą, didžioji dalis priėjo prie išvados, jog geriausia būtų įvesti naujas sąvokas, apibūdinančias paslaptingus ir dar fiziškai neaptiktus reiškinius – tamsiąją medžiagą bei tamsiąją energiją. Nuo to laiko daugybė mokslininkų komandų vis dar suka galvas, kaip įrodyti arba paneigti šių darinių egzistavimą.

Nežiūrint to, po Visatos plėtimosi greitėjimo įrodymų supratimas apie astrofiziką pasikeitė iš esmės, o tai ir buvo įvertinta Nobelio premija, kurią visi trys astrofizikai pasidalins į lygias dalis.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Nobelio fizikos premijos vertas atradimas atveria kelius naujoms medžiagų būsenoms

Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys JAV mokslininkai: Davidas J. Thoulessas, F. Duncanas M. Haldane‘as ir J. Michaelas Kosterlitzas už atrastus topologinius fazinius virsmus medžiagoje. Mokslininkai pasiūlė modelius, kaip šie virsmai galėtų pasireikšti. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Vyriausybėje tartasi, kaip plėtoti lituanistinį švietimą užsienyje

Vyriausybės kanclerio pirmojo pavaduotojo Remigijaus Motuzo vadovaujama darbo grupė pradėjo svarstyti pasiūlymus dėl užsienio lietuvių bendruomenių veiklos rėmimo, organizuojant švietimą lietuvių kalba ir kultūrinį ugdymą, taip pat dėl lituanistikos centrų veiklos skatinimo. skaityti »

Socialinių mokslų kolegija iškilmingai paminėjo savo veiklos 20-metį

2014 metų gruodžio 16 dieną Vilniaus filiale Socialinių mokslų kolegija paminėjo savo veiklos dvidešimtmetį. skaityti »

Pirmieji Lietuvoje: KTU rengs sveikatos informatikos specialistus

Nuo 2015 m. rugsėjo Kauno technologijos universitete (KTU) bus rengiami sveikatos informatikos specialistai. Sveikatos informatika – tai pirmoji jungtinė KTU ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) programa, kurioje bus specializuojamasi į informacinių technologijų taikymą sveikatos srityje. skaityti »

Geriausiems Vilniaus universiteto dėstytojams – Rektoriaus premijos

Gruodžio 16 d. vykusiame iškilmingame Vilniaus universiteto Senato posėdyje pagerbti ir Rektoriaus premijomis apdovanoti 2014 m. geriausi dėstytojai. skaityti »

VU Tarybos pirmininke išrinkta Ingrida Šimonytė

Gruodžio 16 d. Vilniaus universiteto Tarybos nariai, iškilmingame Senato posėdyje pasirašę įsipareigojimą seniausiai šalies Alma Mater, susirinko į pirmąjį posėdį, kuriame rinko Tarybos pirmininką. skaityti »

Pirmą kartą Lietuvoje vyko „MENAR olimpiada 2014“

Gruodžio 13 d. Vilniuje įvyko pirmoji Lietuvoje „MENAR olimpiada 2014“, kurią organizavo mintinio skaičiavimo mokykla – „MENAR akademija“. skaityti »

3D spausdinimo technologijos skatina mokytis

Lietuvos mokyklose ryškėja nauja edukacijos kryptis – susidomėjimas matematikos, gamtos mokslų ir technologijų dalykais (STEM) skatinamas praktiniais užsiėmimais. skaityti »

Baigtas istorinių vietovardžių informacijos valdymo projektas

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkai, bendradarbiaudami su VšĮ „Atviro kodo sprendimai“, įgyvendino Lietuvos kultūros tarybos finansuotą projektą „Istorinių vietovardžių informacijos valdymo įrankio sukūrimas“. skaityti »

Iš Argentinoje vykusios jaunių gamtos mokslų olimpiados lietuviai grįžta su bronza

Gruodžio 2–11 dienomis Mendozoje Argentinoje vykusioje tarptautinėje jaunių gamtos mokslų olimpiadoje Lietuvos komandos atstovai – Ugnė Gaižauskaitė iš Vilniaus licėjaus (mokytojai: Rasa Žemaitaitienė, Alma Čekauskienė, Eugenijus Rudminas) ir Kristijonas Samuolis iš Marijampolės marijonų gimnazijos laimėjo bronzos medalius. skaityti »

ES švietimo ministrai aptars, kaip skatinti verslumo ugdymą

Gruodžio 12 d. švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis dalyvaus ES Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto tarybos posėdyje. skaityti »