2012 m. priėmimo tvarka į aukštąsias mokyklas iš esmės nekinta

Publikuota: 2012 m. sausio 4 d. trečiadienis

Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad 2012 m. priėmimo į aukštąsias mokyklas principai išlieka panašūs kaip ir pernai. Patvirtinti minimalūs reikalavimai pretenduojantiems į valstybės finansuojamas pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietas bei eilės studijų krepšeliui gauti tvarka. Gruodžio pabaigoje paskelbtame Konstitucinio Teismo nutarime nėra esminių pastabų dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų vietas valstybinėse aukštosiose mokyklose, nes studijų krepšelio eilės konkursiniai principai atitinka prieš dvejus metus aukštųjų mokyklų skelbiamas priėmimo sąlygas.

Geriausiems – valstybės finansuojamos vietos

„Noriu patikinti abiturientus, kad stojimo tvarka į aukštąsias mokyklas išlieka tokia pati. Konstitucinis Teismas nepareiškė pastabų dėl studijų krepšelių skyrimo principų stojantiesiems į valstybines aukštąsias mokyklas, – sako švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. – Dėl krepšelių skyrimo nevalstybinėms mokykloms dar turime rasti sprendimą, neprieštaraujantį Konstitucinio Teismo išaiškinimui. Manome, kad gerai besimokantis jaunas žmogus turi teisę rinktis studijuoti toje aukštojoje mokykloje, kuri Lietuvoje teikia jam kokybiškiausias studijas“.

Ministras pažymi, kad priėmimo sąlygos kasmet dviems metams į priekį derinamos su aukštosiomis mokyklomis. Šiemetiniai konkursiniai mokomieji dalykai buvo nustatyti dar 2010 m. Jais remiantis kiekvienais metais patikslinama studijų krepšelių skyrimo eilės tvarka, pagal kurią geriausiai besimokantys turi galimybę gauti valstybės finansavimą.

2011 m. gruodžio 22 d. Konstitucinis Teismas paskelbė nutarimą dėl 2009 m. priimto Mokslo ir studijų įstatymo atitikties LR Konstitucijai. Dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų vietas Konstitucinis Teismas siūlo dvi redakcinio pobūdžio patikslinančias korekcijas – teisės aktuose nustatyti terminą, kada iš anksto turi būti paskelbtos priėmimo sąlygos, bei numatyti, kokiu būdu Švietimo ir mokslo ministerija ir aukštosios mokyklos derina priėmimo sąlygas. Šios korekcijos tiesiogiai nereiškia paties priėmimo į aukštąsias mokyklas pokyčių.

„Dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų vietas po Konstitucinio Teismo nutarimo turėsime padaryti dvi redakcines teisės aktų korekcijas – iš anksto nustatyti priėmimo sąlygų skelbimo terminą ir fiksuoti, kaip ministerija su universitetais ir kolegijomis derina priėmimo sąlygas. Šis derinimas, dėl kurio paaiškinimą teikė Konstitucinis Teismas, iš esmės jau vyko ir iki šiol“, – sako švietimo ir mokslo ministras.

Konstitucinio Teismo nutarimas nenumato esminių pokyčių dėl priėmimo principų, minimalių kriterijų, konkursinių balų skaičiavimo bei pretendavimo į valstybės finansavimą tvarkos. Apie galimus smulkesnius pakeitimus abiturientai bus informuoti vėliausiai šių metų kovo mėn.

Minimalūs reikalavimai

Jau trečius metus iš eilės norintiems gauti valstybės finansavimą studijoms nustatoma kokybės kartelė – minimalus egzaminų slenkstis. Šiemet kaip ir pernai stojantys į universitetus galės pretenduoti į valstybės finansuojamas studijų vietas, jeigu bus išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus, o į kolegijas – du valstybinius brandos egzaminus. Universitetuose daroma išimtis menų studijoms – norintiems gauti valstybės finansavimą stojant į menus užtenka dviejų valstybinių egzaminų.

Baigusiesiems profesines mokyklas vieną valstybinį brandos egzaminą gali keisti baigiamasis kvalifikacijos egzaminas, išskyrus pasirinkusius menų studijas.

Minimalūs kriterijai stojant galioja 2012 metų abiturientams. Mokyklas baigusiems 2010 ir 2011 m. galioja atitinkamų metų stojimo reikalavimai. Brandos atestatus gavusiems 2009 m. ir anksčiau pakaks vidurinį išsilavinimą patvirtinančio dokumento, ta pati tvarka taikoma ir stojantiesiems, kurie 2012 m. bus atleisti nuo brandos egzaminų dėl ligos.

Konkursinė eilė

Mokomieji dalykai, kurių įvertinimai sudaro konkursinį balą, visiškai atitinka aukštųjų mokyklų 2010 m. patvirtintas ir paskelbtas priėmimo sąlygas.

Geriausiųjų eilės skaičiavimo principai lieka tokie pat kaip 2011 m. Keičiasi tik vienas konkursinis dalykas – kaip nustatyta prieš dvejus metus skelbiamose priėmimo sąlygose, stojant į miškininkystę universitetuose vietoj užsienio kalbos 2012 m. bus įskaitomas matematikos įvertinimas.

Stojančiųjų į aukštąsias mokyklas konkursinis balas apskaičiuojamas pagal pasirinktą studijų kryptį atitinkančių 4 dalykų įvertinimus – 3 dalykų brandos egzaminų pažymius ir 4-ojo dalyko metinį pažymį. Skirtingų dalykų įvertinimai turės skirtingą svorį.

Išimtis taikoma stojantiesiems į menų studijų srities ir meno pedagogikos programas dėl šių studijų specifikos. Jiems bus skaičiuojami stojamojo egzamino (jo svoris didžiausias), vieno arba dviejų dalykų brandos egzaminų įvertinimai ir vieno dalyko metinis pažymys.

Stojant į švietimo ir ugdymo studijų krypčių grupės programas, kurias baigus suteikiama pedagogo kvalifikacija, norintiems gauti valstybės finansavimą privalomas motyvacijos įvertinimas. Jei motyvacija įvertinama teigiamai, stojančiajam pridedami 1 arba 2 papildomi balai.

Tam tikrų nacionalinių bei tarptautinių olimpiadų laureatams, taip pat profesinių mokyklų auklėtiniams, baigusiems mokyklą labai gerais pažymiais, bus pridedama papildomų balų.

Priėmimo tvarka

Bendrasis priėmimas į aukštąsias mokyklas, kaip ir pernai, vyks trimis etapais. Pagrindinis priėmimas sudarytas iš dviejų etapų – pirmojo ir antrojo. Po pagrindinio priėmimo, likus laisvų valstybės finansuojamų studijų vietų, organizuojamas papildomas priėmimo etapas. Stojantieji nebus automatiškai perkeliami iš vieno etapo į kitą – norėdami dalyvauti tolesniame bendrojo priėmimo etape paraišką jie turės kaskart atnaujinti.

Stojančiojo prioritetiniams pasirinkimams suteikiama didelė svarba. Jeigu abiturientas nepriims pasiūlymo studijuoti pirmais dviem pageidavimais pasirinktoje valstybės finansuojamoje studijų vietoje, tai į tokią vietą jis galės pretenduoti tik papildomo priėmimo metu. Antrajame etape galės dalyvauti stojantieji, pirmajame etape gavę pasiūlymą studijuoti 3 ar žemesniu pageidavimu pasirinktoje valstybės finansuojamoje studijų vietoje ir jo atsisakę arba pasiūlymo studijuoti negavę.

Kiti atrankos principai išlieka tie patys. Kaip ir pernai papildomame priėmimo etape galės dalyvauti tik dalyvavusieji pagrindiniame priėmime. Stojantieji vienu metu galės pretenduoti į universitetinių ir koleginių studijų programas, nurodydami, kokias studijas renkasi: valstybės finansuojamas ar nefinansuojamas, nuolatines ar ištęstines.

Visos priėmimo procedūros, išskyrus stojamuosius egzaminus ir motyvacijos įvertinimą, ir informacijos teikimas vyks elektroninėje terpėje.

Valstybės finansavimą galima gauti tiek renkantis nuolatinę, tiek ištęstinę studijų formą. Vertinant pastarųjų metų priėmimo praktiką, preliminariai numatoma, kad 2012 m. kaip ir pernai valstybės finansuojamą vietą universitetuose ar kolegijose galės gauti ne mažiau negu pusė stojančiųjų.

Mokytojai, abiturientai ir jų tėvai kviečiami dalyvauti tradicinėje studijų mugėje, kuri šiemet vyks „Litexpo“ parodų rūmuose vasario 2–4 d. Mugė „Ateitis prasideda šiandien“ supažindins su studijų galimybėmis Lietuvos aukštosiose ir profesinėse mokyklose, profesijų perspektyvomis bei priėmimo detalėmis.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius ragina dalykiškai, ramiai ir kūrybingai dirbti, koreguojant Mokslo ir studijų įstatymą. „Neskleiskime abejonių ir nereikalingos sumaišties, rengiantis šių metų bendrajam priėmimui į aukštąsias mokyklas, – sako ministras. – Manau, visi turime bendrą tikslą – sudaryti sąlygas, kad jauni žmonės Lietuvoje galėtų rinktis juos dominančias specialybes, čia siektų profesinės karjeros ir kurtų savo ateitį.“

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Vilniaus universiteto mokslininkams – apdovanojimai už nuopelnus Vilniaus miestui

Jau devynioliktąjį kartą įteikti garbingiausi Vilniaus miesto apdovanojimai – Šv. Kristoforo statulėlės, teikiamos už nuopelnus švietimo, mokslo, kultūros, meno bei kitus darbus. skaityti »

KTU ir LSMU sukūrė unikalią technologiją vestibulinės funkcijos sutrikimams tirti

Kauno technologijos (KTU) ir Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) universitetai apjungė jėgas bendram tikslui – vestibulinio aparato sutrikimams tirti ir jų diagnostikai tobulinti. skaityti »

Tarptautinėje jaunių gamtos mokslų olimpiadoje Lietuvos mokiniai iškovojo sidabro ir bronzos medalius

Tarptautinėje jaunių gamtos mokslų olimpiadoje, gruodžio 2–11 dienomis vykusioje Indonezijoje, Balyje, sidabro medalius pelnė Ignas Šakuro ir Ernestas Ramanauskas. skaityti »

LEU IF prof. Benediktas Šetkus lankėsi Nursultano Nazarbajevo intelektinėje mokykloje Almatoje

Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto (LEU IF) prof. Benediktas Šetkus lankėsi Nursultano Nazarbajevo intelektinėje mokykloje Almatoje (Kazachstanas). skaityti »

„Mokslo pusryčiai“ – kaip mokslas gali kurti pridėtinę vertę verslui?

Antradienį Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros organizuotoje konferencijoje „Mokslo pusryčiai“ pristatyta nauja iniciatyva – „Mokslo ir tyrimų atvira prieiga“, kuri, kaip planuojama, padės mokslininkams pritraukti daugiau verslo užsakymų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. skaityti »

VU studentai pateko į pasaulinės programavimo olimpiados finalą

Pasaulinės studentų programavimo olimpiados Šiaurės Rytų Europos regiono atrankos turnyre Vilniaus universitetui atstovaujanti Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) studentų komanda užėmė 10 vietą iš 228 ir pirmą kartą VU istorijoje iškovojo kelialapį į finalą. skaityti »

VU tyrėjus pripažinę CERN specialistai Lietuvoje ieškos naujų idėjų pasaulinio mokslo pažangai

Gruodžio 13–14 d. mokslinėse dirbtuvėse „CERN CMS Computing and Technology Workshop“ Vilniaus universiteto ir Europos branduolinių tyrimų organizacijos Kompaktiškojo miuonų solenoido (CMS) mokslininkai aptars aktualiausius iššūkius, su kuriais susiduria geriausi pasaulio tyrėjai. skaityti »

VGTU mokslininkai rado praktišką būdą, kaip panaudoti avių vilnos atliekas

Lietuvoje šiuo metu auginama daugiau nei 180 tūkst. avių. Iš jų vilnos gaminant verpalus susidaro itin daug vilnos atliekų, kurios yra netinkamos pakartotinei verpalų gamybai. skaityti »

Prevencines programas įgyvendino daugiau nei 60 proc. Lietuvos mokyklų

2015–2016 m. m. bent vieną prevencinę programą įgyvendino 730 bendrojo ugdymo mokyklų, tai sudaro 62,8 proc. visų šalies mokyklų. skaityti »

Vilniaus universitetas bendradarbiaus su Generaline prokuratūra

Vilniaus universitetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra. Šią sutartį inicijavo VU Filosofijos fakultetas. skaityti »