2013 metų Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatė – Giedrė Milerytė

Publikuota: 2013 m. vasario 8 d. penktadienis

Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijos posėdyje paskirta 2013 metų Valstybės Nepriklausomybės stipendija.

Šių metų konkursas sulaukė nemenko jaunųjų mokslininkų susidomėjimo. Konkursui reikalingus dokumentus pateikė 7 kandidatai: Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantas Norbertas Černiauskas, dr. Justinas Dementavičius (Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas), dr. Liutauras Gudžinskas (Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas), Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantė Monika Kareniauskaitė (taip pat dirbanti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre), dr. Giedrė Milerytė (Vytauto Didžiojo universitetas), Aberdyno universiteto (Jungtinė Karalystė) doktorantas Mindaugas Šapoka ir dr. Ingrida Veliutė (Vytauto Didžiojo universitetas). Keturi iš konkurse dalyvavusių kandidatų 2012 m. apgynė daktaro disertacijas.

Konkurso laureato stipendija dalijama į dvi dalis. Pirmoji stipendijos dalis įteikiama Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną – kovo 11–ąją. Antroji stipendijos dalis skiriama po metų, kai laureatas pateikia įgyvendintą tyrimo projektą. Stipendija yra 300 bazinių socialinių išmokų dydžio.

Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijos nariai (komisiją sudaro 10 narių) posėdyje įvertino kandidatų pateiktus tyrimų projektus, mokslininkų rekomendacijas, kitus paraiškų dokumentus ir slaptu balsavimu, 2/3 balsų dauguma 2013 metų Valstybės Nepriklausomybės stipendiją skyrė dr. Giedrei Milerytei. Už jos kandidatūrą balsavo šeši komisijos nariai iš devynių dalyvavusių balsavime.

2013 metų Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatė dr. Giedrė Milerytė 2003–2006 metais studijavo istoriją Vytauto Didžiojo universitete. Pirmieji jos mokslo žingsniai buvo susiję su Lietuvos parlamentarizmo istorija (apgintas bakalauro darbas „Kariškių veikla Lietuvos Respublikos Steigiamajame Seime 1920–1922 m.“) ir Kauno, kaip tarpukario Lietuvos valstybės sostinės, istorija. 2007–2011 m. G. Milerytė dirbo Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto archyvare, 2008–2011 m. – „Kauno istorijos metraščio“ redkolegijos sekretore, kartu 2008–2012 m. buvo Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros doktorantė. Studijuodama doktorantūroje ji gilinosi į išeivijos lietuvių ir lenkų santykius, apibendrino gausią archyvinę medžiagą iš daugiau negu dešimties Lietuvos ir užsienio archyvų, šių tyrimų pagrindu 2012 m. gruodžio 21 d. sėkmingai apgynė daktaro disertaciją „Lietuvos ir Lenkijos santykių vizijos emigracijoje 1945–1990 m.“. Jos daktaro disertacijos tyrimų problematika pristatyta Bolonijoje (Italija), tarptautiniame projekte „You Shere“, kuriame dalyvauti buvo atrinkti tik aštuoni doktorantūros studijų studentai iš viso pasaulio.

Pažymėtina, kad už akademinius laimėjimus Giedrė Milerytė yra apdovanota Katalikų religinės šalpos stipendija (2007 m.), Vandos Daugirdaitės–Sruogienės stipendija (2008 m.), Lietuvos mokslo ir studijų fondo stipendija (2009–2010 m.), Roberto Boscho stipendija (2010 m.), Vytauto Didžiojo universiteto aktyviausių doktorantų ir jaunųjų mokslininkų stipendija (2012 m.). Dr. Giedrės Milerytės mokslo laimėjimus savo rekomendacijose aukštai įvertino Lietuvos istorijos instituto direktorius dr. Rimantas Miknys, Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto direktorius prof. dr. Egidijus Aleksandravičius, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius dr. Jonas Vaičenonis.

Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijai pateiktame projekte laureatė išsikėlė tikslą parengti monografiją „Lietuvos ir Lenkijos santykių vizijos emigracijoje 1945–1990 m.“. Šioje monografijoje būtų tęsiama daktaro disertacijos tyrimų problematika – „analizuoti lietuvių ir lenkų santykius emigracijoje bei lietuvių ir lenkų subrandintus Lietuvos ir Lenkijos ateities santykių vaizdinius“. Monografijai parengti planuojamos mokslinės stažuotės Pasaulio lietuvių archyve (Čikaga), Juzefo Pilsudskio institute (Niujorkas), Paryžiaus priemiestyje Maisons–Laffitte (Prancūzija) įsikūrusioje J. Giedraičio redaguoto žurnalo „Kultūra“ redakcijoje.

2010 metais Valstybės Nepriklausomybės stipendija buvo paskirta Vilniaus universiteto doktorantei Vilmai Bukaitei, 2011 metais – Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkui dr. Kęstučiui Bartkevičiui, 2012 metais – Lietuvos istorijos instituto mokslininkui dr. Artūrui Svarauskui.

2013 metų Valstybės Nepriklausomybės stipendija bus įteikta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną – kovo 11–ąją – Lietuvos Respublikos Seime.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Kovo 11–ąją Seime bus įteikta Valstybės Nepriklausomybės stipendija

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną Lietuvos Respublikos Seime ketvirtus metus iškilmingai įteikiama Valstybės Nepriklausomybės stipendija. skaityti »

Populiariausi straipsniai

LEU dalyvaus konferencijoje-festivalyje „Studfestas“

Spalio 14 d. „Siemens“ arenoje (Vilnius) vyks konferencija-festivalis „Studfestas“, padėsiantis moksleiviams atsakyti į klausimus apie studijas ir karjerą. Ką daryti baigus mokyklą, kokias studijas rinktis? skaityti »

Vilniaus universiteto profesoriui V. Šikšniui įteikta elitinė „Warren Alpert” premija

Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto profesoriui Virginijui Šikšniui Harvardo universiteto (JAV) Medicinos mokykloje oficialiai įteikta elitine laikoma „Warren Alpert” fondo premija už reikšmingą indėlį į bakterijų CRISPR antivirusinės apsaugos sistemos pažinimą. skaityti »

KTU gimnazistams – moderniausia mokymosi bazė

Kauno technologijos universiteto gimnazijoje (KTUG) pamokos nuo šiol bus dar įtaigesnės ir įdomesnės. Šią savaitę duris atvėrė naujos fizikos, biologijos, informatikos ir chemijos klasės, kuriose įdiegtos išmaniosios technologijos, bei įrengta chemijos laboratorija. skaityti »

VDU daugiafunkcis centras – atviras Lietuvai ir pasauliui

Vytauto Didžiojo universitetas atidarė naują, darnaus vystymo principus atitinkantį daugiafunkcį mokslo ir studijų centrą, kuris atviras ne tik visai akademinei bendruomenei, mokslo ir inovacijų kūrėjams, bet ir pasaulio lietuviams bei plačiajai visuomenei. skaityti »

Vilniaus universitetas Nobelio premijos lūkesčius atideda netolimai ateičiai

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje tiek žmonių gyvai stebėjo transliaciją iš Švedijos karališkosios mokslų akademijos, kur buvo skelbiami Chemijos premijos laureatai. skaityti »

Gyvybės mokslų studijoms VU – naujos „Thermo Fisher Scientific“ investicijos

Spalio 5 d. Jungtiniame gyvybės mokslų centre (JGMC) įvyko „Thermo Fisher Scientific“ Mokslo diena. Šią dieną „Thermo Fisher Scientific“ pažymėjo dovanodama Vilniaus universitetui (VU) naujausią tyrimų įrangą už 220 tūkst. eurų. skaityti »

Ar dirbtinis intelektas pakeis šiandienos pedagogą?

Kokius iššūkius, reaguodamas į naujosios mokinių kartos mokymosi poreikius, turi būti pasirengęs sutikti šiandienos mokytojas? skaityti »

Keisis mokytojų darbo sąlygos

Per ateinančius kelerius metus bus siekiama įvesti etatinį mokytojų darbo apmokėjimą, mokytojus, dirbančius nedidelėse mokyklose ar turinčius mažą darbo krūvį, skatinti įgyti papildomą kvalifikaciją. skaityti »

JAV ambasada kviečia teikti paraiškas FLEX moksleivių mainų programai

Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Lietuvoje ir Amerikos Tarptautinio švietimo taryba kviečia visus moksleivius dalyvauti FLEX programos konkurse. skaityti »

Nobelio fizikos premijos vertas atradimas atveria kelius naujoms medžiagų būsenoms

Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys JAV mokslininkai: Davidas J. Thoulessas, F. Duncanas M. Haldane‘as ir J. Michaelas Kosterlitzas už atrastus topologinius fazinius virsmus medžiagoje. Mokslininkai pasiūlė modelius, kaip šie virsmai galėtų pasireikšti. skaityti »