2013 metų Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatė – Giedrė Milerytė

Publikuota: 2013 m. vasario 8 d. penktadienis

Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijos posėdyje paskirta 2013 metų Valstybės Nepriklausomybės stipendija.

Šių metų konkursas sulaukė nemenko jaunųjų mokslininkų susidomėjimo. Konkursui reikalingus dokumentus pateikė 7 kandidatai: Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantas Norbertas Černiauskas, dr. Justinas Dementavičius (Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas), dr. Liutauras Gudžinskas (Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas), Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantė Monika Kareniauskaitė (taip pat dirbanti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre), dr. Giedrė Milerytė (Vytauto Didžiojo universitetas), Aberdyno universiteto (Jungtinė Karalystė) doktorantas Mindaugas Šapoka ir dr. Ingrida Veliutė (Vytauto Didžiojo universitetas). Keturi iš konkurse dalyvavusių kandidatų 2012 m. apgynė daktaro disertacijas.

Konkurso laureato stipendija dalijama į dvi dalis. Pirmoji stipendijos dalis įteikiama Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną – kovo 11–ąją. Antroji stipendijos dalis skiriama po metų, kai laureatas pateikia įgyvendintą tyrimo projektą. Stipendija yra 300 bazinių socialinių išmokų dydžio.

Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijos nariai (komisiją sudaro 10 narių) posėdyje įvertino kandidatų pateiktus tyrimų projektus, mokslininkų rekomendacijas, kitus paraiškų dokumentus ir slaptu balsavimu, 2/3 balsų dauguma 2013 metų Valstybės Nepriklausomybės stipendiją skyrė dr. Giedrei Milerytei. Už jos kandidatūrą balsavo šeši komisijos nariai iš devynių dalyvavusių balsavime.

2013 metų Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatė dr. Giedrė Milerytė 2003–2006 metais studijavo istoriją Vytauto Didžiojo universitete. Pirmieji jos mokslo žingsniai buvo susiję su Lietuvos parlamentarizmo istorija (apgintas bakalauro darbas „Kariškių veikla Lietuvos Respublikos Steigiamajame Seime 1920–1922 m.“) ir Kauno, kaip tarpukario Lietuvos valstybės sostinės, istorija. 2007–2011 m. G. Milerytė dirbo Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto archyvare, 2008–2011 m. – „Kauno istorijos metraščio“ redkolegijos sekretore, kartu 2008–2012 m. buvo Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros doktorantė. Studijuodama doktorantūroje ji gilinosi į išeivijos lietuvių ir lenkų santykius, apibendrino gausią archyvinę medžiagą iš daugiau negu dešimties Lietuvos ir užsienio archyvų, šių tyrimų pagrindu 2012 m. gruodžio 21 d. sėkmingai apgynė daktaro disertaciją „Lietuvos ir Lenkijos santykių vizijos emigracijoje 1945–1990 m.“. Jos daktaro disertacijos tyrimų problematika pristatyta Bolonijoje (Italija), tarptautiniame projekte „You Shere“, kuriame dalyvauti buvo atrinkti tik aštuoni doktorantūros studijų studentai iš viso pasaulio.

Pažymėtina, kad už akademinius laimėjimus Giedrė Milerytė yra apdovanota Katalikų religinės šalpos stipendija (2007 m.), Vandos Daugirdaitės–Sruogienės stipendija (2008 m.), Lietuvos mokslo ir studijų fondo stipendija (2009–2010 m.), Roberto Boscho stipendija (2010 m.), Vytauto Didžiojo universiteto aktyviausių doktorantų ir jaunųjų mokslininkų stipendija (2012 m.). Dr. Giedrės Milerytės mokslo laimėjimus savo rekomendacijose aukštai įvertino Lietuvos istorijos instituto direktorius dr. Rimantas Miknys, Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto direktorius prof. dr. Egidijus Aleksandravičius, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius dr. Jonas Vaičenonis.

Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijai pateiktame projekte laureatė išsikėlė tikslą parengti monografiją „Lietuvos ir Lenkijos santykių vizijos emigracijoje 1945–1990 m.“. Šioje monografijoje būtų tęsiama daktaro disertacijos tyrimų problematika – „analizuoti lietuvių ir lenkų santykius emigracijoje bei lietuvių ir lenkų subrandintus Lietuvos ir Lenkijos ateities santykių vaizdinius“. Monografijai parengti planuojamos mokslinės stažuotės Pasaulio lietuvių archyve (Čikaga), Juzefo Pilsudskio institute (Niujorkas), Paryžiaus priemiestyje Maisons–Laffitte (Prancūzija) įsikūrusioje J. Giedraičio redaguoto žurnalo „Kultūra“ redakcijoje.

2010 metais Valstybės Nepriklausomybės stipendija buvo paskirta Vilniaus universiteto doktorantei Vilmai Bukaitei, 2011 metais – Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkui dr. Kęstučiui Bartkevičiui, 2012 metais – Lietuvos istorijos instituto mokslininkui dr. Artūrui Svarauskui.

2013 metų Valstybės Nepriklausomybės stipendija bus įteikta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną – kovo 11–ąją – Lietuvos Respublikos Seime.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Kovo 11–ąją Seime bus įteikta Valstybės Nepriklausomybės stipendija

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną Lietuvos Respublikos Seime ketvirtus metus iškilmingai įteikiama Valstybės Nepriklausomybės stipendija. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Tarp 28 geriausių Lietuvos studentų – ir LEU atstovė

Geriausiems Lietuvos studentams paskirtos vardinės Lietuvos Respublikos prezidentų stipendijos. skaityti »

Kaip informatikos studijas pakeitė asmeninių kompiuterių ir interneto atsiradimas?

Kaip informatikos studijas pakeitė pastaraisiais dešimtmečiais žaibiškai besivystančios informacinės technologijos (IT), rinkos poreikiai, kokių programavimo kalbų mokomi dabartiniai studentai, kokios IT studijos bus ateityje? skaityti »

LEU rektoriui akademikui Algirdui Gaižučiui suteiktas Vroclavo universiteto garbės daktaro vardas

Birželio 29 d. Vroclavo universitete (Lenkija) vyko iškilmės, kurių metu Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) rektoriui, Lietuvos kultūros, meno filosofui akademikui prof. habil. dr. Algirdui Gaižučiui įteiktos šio universiteto garbės daktaro regalijos skaityti »

Kuriama lietuvių kalbos testavimo sistema užsienio lituanistinių mokyklų mokiniams

Švietimo ir mokslo ministerija, įvertinusi šiuo metu egzistuojančius lietuvių kalbos mokėjimo vertinimo būdus, inicijavo vieningos lietuvių kalbos testavimo sistemos, skirtos užsienio lietuviams ir užsieniečiams, sukūrimą. skaityti »

Lietuva pirmąkart dalyvavo suaugusiųjų gebėjimų tyrime

Lietuva pirmą kartą dalyvavo Tarptautiniame suaugusiųjų gebėjimų tyrime (PIAAC), kuriame įvertintas suaugusiųjų raštingumas, gebėjimas skaičiuoti bei problemų sprendimas informacinių technologijų pagalba 33-ose šalyse. skaityti »

LNB parengė virtualią paroda „Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakultetui – 70“

2015 m. Lietuvos edukologijos universitetui (LEU) minint 80-metį, šios mokslo ir švietimo įstaigos Lituanistikos fakultetas šventė 70-ąjį jubiliejų. Ta proga Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka parengė virtualią parodą. skaityti »

Papildomas informatikos mokymasis – sėkmingos karjeros pagrindas

Apklausos rodo, kad iš 66 proc. moksleivių, lankančių papildomo ugdymo užsiėmimus, tik 6,2 proc. renkasi mokytis informacinių technologijų (IT), kai, tuo tarpu, sportuoja daugiau nei pusė iš jų. skaityti »

TVM taps visateise VU dalimi: stojantieji galės pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas

Vilniaus universitetas (VU) integruoja Tarptautinio verslo mokyklą (VU TVM) vidinio organizacinio padalinio (lot. sui generis) pagrindu. skaityti »

Mokslo metų statistika: beveik kas trečias pažymys – dešimtukas

Lietuvos moksleiviams per praėjusius metus parašyta beveik 2 mln. neigiamų pažymių ir tai – 19 procentinių punktų mažiau nei dešimtukų. skaityti »

Ūkio ministerija kviečia studentus dalyvauti magistro darbų konkurse

Ūkio ministerija kviečia aukštųjų universitetinių mokyklų magistrantus ir jų mokslinius vadovus dalyvauti magistro darbų konkurse. skaityti »