2013 metų Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatė – Giedrė Milerytė

Publikuota: 2013 m. vasario 8 d. penktadienis

Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijos posėdyje paskirta 2013 metų Valstybės Nepriklausomybės stipendija.

Šių metų konkursas sulaukė nemenko jaunųjų mokslininkų susidomėjimo. Konkursui reikalingus dokumentus pateikė 7 kandidatai: Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantas Norbertas Černiauskas, dr. Justinas Dementavičius (Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas), dr. Liutauras Gudžinskas (Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas), Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantė Monika Kareniauskaitė (taip pat dirbanti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre), dr. Giedrė Milerytė (Vytauto Didžiojo universitetas), Aberdyno universiteto (Jungtinė Karalystė) doktorantas Mindaugas Šapoka ir dr. Ingrida Veliutė (Vytauto Didžiojo universitetas). Keturi iš konkurse dalyvavusių kandidatų 2012 m. apgynė daktaro disertacijas.

Konkurso laureato stipendija dalijama į dvi dalis. Pirmoji stipendijos dalis įteikiama Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną – kovo 11–ąją. Antroji stipendijos dalis skiriama po metų, kai laureatas pateikia įgyvendintą tyrimo projektą. Stipendija yra 300 bazinių socialinių išmokų dydžio.

Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijos nariai (komisiją sudaro 10 narių) posėdyje įvertino kandidatų pateiktus tyrimų projektus, mokslininkų rekomendacijas, kitus paraiškų dokumentus ir slaptu balsavimu, 2/3 balsų dauguma 2013 metų Valstybės Nepriklausomybės stipendiją skyrė dr. Giedrei Milerytei. Už jos kandidatūrą balsavo šeši komisijos nariai iš devynių dalyvavusių balsavime.

2013 metų Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatė dr. Giedrė Milerytė 2003–2006 metais studijavo istoriją Vytauto Didžiojo universitete. Pirmieji jos mokslo žingsniai buvo susiję su Lietuvos parlamentarizmo istorija (apgintas bakalauro darbas „Kariškių veikla Lietuvos Respublikos Steigiamajame Seime 1920–1922 m.“) ir Kauno, kaip tarpukario Lietuvos valstybės sostinės, istorija. 2007–2011 m. G. Milerytė dirbo Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto archyvare, 2008–2011 m. – „Kauno istorijos metraščio“ redkolegijos sekretore, kartu 2008–2012 m. buvo Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros doktorantė. Studijuodama doktorantūroje ji gilinosi į išeivijos lietuvių ir lenkų santykius, apibendrino gausią archyvinę medžiagą iš daugiau negu dešimties Lietuvos ir užsienio archyvų, šių tyrimų pagrindu 2012 m. gruodžio 21 d. sėkmingai apgynė daktaro disertaciją „Lietuvos ir Lenkijos santykių vizijos emigracijoje 1945–1990 m.“. Jos daktaro disertacijos tyrimų problematika pristatyta Bolonijoje (Italija), tarptautiniame projekte „You Shere“, kuriame dalyvauti buvo atrinkti tik aštuoni doktorantūros studijų studentai iš viso pasaulio.

Pažymėtina, kad už akademinius laimėjimus Giedrė Milerytė yra apdovanota Katalikų religinės šalpos stipendija (2007 m.), Vandos Daugirdaitės–Sruogienės stipendija (2008 m.), Lietuvos mokslo ir studijų fondo stipendija (2009–2010 m.), Roberto Boscho stipendija (2010 m.), Vytauto Didžiojo universiteto aktyviausių doktorantų ir jaunųjų mokslininkų stipendija (2012 m.). Dr. Giedrės Milerytės mokslo laimėjimus savo rekomendacijose aukštai įvertino Lietuvos istorijos instituto direktorius dr. Rimantas Miknys, Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto direktorius prof. dr. Egidijus Aleksandravičius, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius dr. Jonas Vaičenonis.

Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijai pateiktame projekte laureatė išsikėlė tikslą parengti monografiją „Lietuvos ir Lenkijos santykių vizijos emigracijoje 1945–1990 m.“. Šioje monografijoje būtų tęsiama daktaro disertacijos tyrimų problematika – „analizuoti lietuvių ir lenkų santykius emigracijoje bei lietuvių ir lenkų subrandintus Lietuvos ir Lenkijos ateities santykių vaizdinius“. Monografijai parengti planuojamos mokslinės stažuotės Pasaulio lietuvių archyve (Čikaga), Juzefo Pilsudskio institute (Niujorkas), Paryžiaus priemiestyje Maisons–Laffitte (Prancūzija) įsikūrusioje J. Giedraičio redaguoto žurnalo „Kultūra“ redakcijoje.

2010 metais Valstybės Nepriklausomybės stipendija buvo paskirta Vilniaus universiteto doktorantei Vilmai Bukaitei, 2011 metais – Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkui dr. Kęstučiui Bartkevičiui, 2012 metais – Lietuvos istorijos instituto mokslininkui dr. Artūrui Svarauskui.

2013 metų Valstybės Nepriklausomybės stipendija bus įteikta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną – kovo 11–ąją – Lietuvos Respublikos Seime.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Kovo 11–ąją Seime bus įteikta Valstybės Nepriklausomybės stipendija

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną Lietuvos Respublikos Seime ketvirtus metus iškilmingai įteikiama Valstybės Nepriklausomybės stipendija. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Mokslo virusu vaikus užkrečia ne tik bandymai, bet ir šansas pademonstruoti išradimus viešai

Vienas iš būdų motyvuoti jaunuosius išradėjus kurti – didelio populiarumo JAV sulaukiančios išradimų mugės bei konkursai. Tokioje mokslo mugėje šių metų rugsėjį jaunimą kviečia sudalyvauti ir technologijų bei verslumo renginys #SWITCH! skaityti »

Mechatronikos ir robotikos specialistai – be jų neįsivaizduojama ateitis

Kompiuterio spausdintuvas, oro temperatūros termostatas, šaldytuvas su skaitmeniniu valdymu – visa tai yra mechatronikos įrenginiai. skaityti »

Šiemet – rekordinis skaičius stojančiųjų į pedagogikos krypties profesines studijas

Pedagogikos krypties profesinėms studijoms, sulaukusioms itin didelio aukštųjų mokyklų absolventų susidomėjimo, Švietimo ir mokslo ministerija papildomai skyrė 30 valstybės finansuojamų vietų. skaityti »

V. Sutkus: būsimų bedarbių rengimą stabdo rinka

Pristatome Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdas Sutkaus mintis apie Lietuvos švietimo pertvarką. skaityti »

Tarptautiniai studentų mainai: investicija į save ir profesinę ateitį

Naujausi „Erasmus+“ poveikio tyrimo duomenys rodo, kad daugelyje šalių studentų mainų programos dalyviams po studijų baigimo įsidarbinti darbo rinkoje pavyksta net 14 proc. lengviau ir greičiau. skaityti »

Jaunimo susidomėjimas šalies aukštosiomis mokyklomis nemažėja

Stojančiųjų susidomėjimas Lietuvos aukštosiomis mokyklomis nemažėja. Kaip ir pernai, į universitetus ir kolegijas pretenduoja 68 proc. brandos atestatus turinčių bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų. skaityti »

Trečdalis stojančiųjų į universitetus renkasi Vilniaus universitetą

5 230 visų stojančiųjų į Lietuvos universitetus pirmuoju prioritetu pageidavo studijuoti geriausiai tarptautiniuose reitinguose tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų vertinamame Vilniaus universitete. skaityti »

„Baltoji žynė“ – įtraukianti maginė fantastika net ir tiems, kurie nemėgsta fantastikos

Australų kilmės rašytoją Trudi Canavan nuo pat mažumės domino senovės mitologija ir jos pritaikymas fantastikos pasaulyje. skaityti »

Švietimo ministrė: Lietuva turi visas sąlygas tapti informacinių technologijų centru

Europos komisijos teigimu, net 40% darbdavių Europoje neranda darbuotojų, kurių įgūdžiai įmonei leistų atsinaujinti ir sparčiai judėti į priekį. skaityti »

JTO dirbanti lietuvė: „Didžioji mano darbo dalis – įtikinti kitus, kad viskas yra įmanoma“

„Nelaikau savęs emigrante“, – šypsosi Ieva Lazarevičiūtė, jau 11 metų gyvenanti Brazilijoje. skaityti »